Kilęs iš Šilutės krašto, Tomas Viliušis kartu su žmona laimę atrado jos tėvų gimtinėje – Kretingos rajone. Anot Tomo, sodybą, kurioje šiuo metu gyvena su šeima, uošviai puoselėja jau daugiau nei 30 metų. Penktus metus prie aplinkos kūrimo ir puoselėjimo dabar prisideda ir jie, kartu su žmona.
„Renovuodami namą tuo pačiu atnaujinome ir aplinką. Viskas prasidėjo nuo talkos, o tuomet vėliau viskas ėjosi savaime.
Nuo 12 metų pats dirbu su medžiu, kuris man yra tarsi prie širdies, todėl eksperimentuodamas aplinkoje naudojau ne tik medžio, tačiau ir skaldyto akmens motyvus. Galiausiai viskas klostėsi taip: vienas, kitas takelis, o tuomet ir didesni projektai“, – juokiasi vyras.
Tiltelis ir žaidimų namelis
Pastarieji vyro projektai sodybos aplinkoje neliko nepastebėti ir aplinkinių žmonių. Didelio ploto teritorijoje šiuo metu kone svarbiausiu akcentu yra tapęs tiltelis, einantis per kadagių „jūrą“.
„Visuomet svajojau turėti savo tvenkinį, per kurį eitų tiltelis ir ant kurio galėčiau kiekvieną rytą atėjęs pažvejoti ar tiesiog pasimėgauti vaizdu.
Kadangi turėti tvenkinio neturiu galimybės, kilo idėja tiltelį pastatyti virš kadagių, kurie šioje sodyboje auga turbūt daugiau nei 30 metų. Taip ir atsirado namų teritorijoje tiltas su kadagių jūra apačioje“, – nusišypso pasakodamas apie projektą Tomas.
Tačiau tam, kad projektas virstų realybe, vyrui teko nemenkai paplušėti įtikinant žmoną:
„Viskas vyko taip: sugalvojau, užsimaniau, žmona neleido, nupiešiau projektą, tuomet ji jį patvirtino ir taip atsirado namuose tiltelis (juokiasi).“
Šalia medinio tiltelio taip pat yra puoselėjimas ir dar vienas projektas, kuris reikalauja nemažai vyro laiko. Iš skaldyto akmens luitų T. Viliušis formuoja tiltelio prieigas.
Visgi, nors tiltelis yra vienas svarbiausių akcentų, tačiau jį papildo ir kitas medžio statinys – žaidimų namelis vaikams. Pasiteiravus, kaip kilo idėja pastatyti štai tokį namelį, Tomas atviras – to paprasčiausiai reikėjo vaikui.
„Iš tiesų, pirminį variantą, kurį norėjau atkartoti pamačiau pas pažįstamus, tačiau proceso metu vis pridėjau savų detalių, tobulinau ir galutinis rezultatas išėjo visai nepanašus į pradinį sumanymą.
Man patinka, kad namelis įsilieja į bendrą spalvų vaizdą, kurį diktuoja gyvenamasis namas. Be to, tiltas ir jo turėklai taip pat yra nudažyti tokiomis pat spalvomis, viskas yra daryta vienu braižu, kad bendrame vaizde nebūtų daug skirtingų detalių. Mėgstu, kuomet viskas dera tarpusavyje ir medis nesiskiria per daug nuo namo“, – pasakoja baldininkas.
Idėjos aplanko savaime
Namuose Tomui yra patikėtas staliaus, namų teritorijos dizainerio vaidmuo. Visa augalija ir sodu bei jo gėlėmis rūpinasi T. Viliušio žmona bei uošvienė:
„Augalų priežiūra yra žmonos ir uošvienės atsakomybė. Norėčiau ir pats daugiau prisidėti prie augalų dizaino, tačiau dažnai tam pritrūkstu laiko.“
Pasiteiravus, kas Tomo manymu praeiviams gali labiausiai atkreipti žvilgsnį namų teritorijoje be tiltelio ir namelio, vyras tikina, kad nors sudėtinga atsakyti, tačiau sodybos puošmena yra tapusios levandos, rožės ir hortenzijos.
„Šalia gatvės yra pasodinta levandų lysvė. Jos taip pat auga ir sode. Be to, nemažai yra skirtingose vietose prisodinta ir rožių, hortenzijų. Manau, kad būtent šie augalai labiausiai pas mus ir dominuoja“, – nusijuokia pašnekovas.
Vienintelis sunkumas, su kuriuo tenka susidurti vyrui tvarkant namų aplinką, yra laiko trūkumas. Daugiausiai jo atima Tomo profesija. Vykdamas dirbti, jis rūpinasi kitų žmonių namų aplinka, kadangi yra stalius.
Tačiau pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – toks darbas leidžia pasisemti idėjų, kurias vėliau galima realizuoti savojoje erdvėje:
„Kaip dauguma kitų idėjas semiasi „Pinterest“ programoje, tai aš, turbūt, visai nieko nesu ten ieškojęs. Dažniausiai idėjos ateina stebint kitų aplinką. Kadangi nuo 12 metų dirbu baldininku, tenka apsilankyti naujuose kvartaluose, kuriuose pamatai ką nors naujo, įspūdingo, įdomaus ar paprasčiausiai gražaus.
Visas idėjas parsivežu kartu su savimi, o vėliau, darbų procese pakeičiu tam tikras detales savaip. Galima sakyti, kad idėjos kartais ir savaime užklumpa.“
Pasiteiravus, kaip tuomet, visgi, pavyksta atrasti laiko užimtoje darbotvarkėje ir pasirūpinti savo namų teritorija, Tomas atvirauja: „Dažniausiai kieme darbuojuosi vasaros, pavasario savaitgaliais, kuomet atšilę orai tik ir kviečia į lauką. Tuomet prisimąstau įvairiausių darbų, kad būtų kuo daugiau įmanoma leisti laiką gryname ore.“
