Vaikų chirurgai įspėja, kad tėvams labai svarbu žinoti, ko galima tikėtis, kai vaikas neseniai sirgo COVID-19 liga arba turėjo kontaktą su sergančiuoju. Nors sindromo klinika pradžioje labai panaši į ūminio apendicito, tačiau skirtumas didžiulis, nes nuo apendicito mažiausiai 20 metų nėra miręs nei vienas vaikas, o pokovidiniu sindromu ne tik sunkiai sergama, bet nuo jo ir mirštama.
Galvojo – kažko užvalgė
Iš Joniškio ligoninės į Moters ir vaiko kliniką atvežtas paauglys skundėsi stipriu pilvo skausmu. Joniškio medikai įtarė ūminį apendicitą, o kadangi ligoninėje nėra vaikų chirurgo, paauglį pervežė į Šiaulius.
Penkiolikmetis pasakojo, kad blogai pasijuto Naujųjų metų išvakarėse. Atrodė, kad kažko užvalgęs: skaudėjo pilvą, galvą, sukilo temperatūra. Vis dėlto nei tėvams, nei pačiam vaikinui neatrodė, kad gali būti kažkas rimto, kad reikia medikų pagalbos. Juolab, kad kaime visi užsiėmę darbais, ir dar šventės.
„Kai sveikata dar labiau pablogėjo, nuvažiavome į Joniškio ligoninės priimamąjį“, – pasakojo jau po operacijos sveikstantis pacientas ir džiaugėsi, kad dabar jaučiasi geriau, negu tada, kai atvyko į ligoninę.
Vaikų chirurgei Idilei Vansevičienei, kaip ir kitiems kolegoms, šis pacientas sukėlė daug nerimo.
„Įtarus ūminio apendicito diagnozę, nuspręsta operuoti. Operacijos metu pašalinta kirmėlinė atauga. Tačiau, nepaisant skirto gydymo, pacientas sveiko daug lėčiau nei kiti vaikai ir klinikiniai simptomai išliko. Aiškinomės kodėl“, – gydytoja I. Vansevičienė prisiminė klaidžią penkiolikos metų paciento diagnozės paiešką.
Medikai netruko suprasti, kad išoperuotas ūminis apendicitas – tik antrinė diagnozė. Juolab, kad pakitimai nežymūs, o paciento būklė blogėjanti. Įtartas pokovidinis daugiasisteminis uždegiminio atsako sindromas, kurį vaikų chirurgams jau ne kartą teko gydyti prieš tai.
Ligos paiešką apsunkino ir tai, kad paciento COVID-19 testas buvo neigiamas ir pacientas teigė, kad COVID-19 infekcija nesirgęs, tik klasėje buvo sergančiųjų.
Diagnozei patvirtinti buvo atlikta daug tyrimų, siekiant ištirti galimai pažeistas kitas organų sistemas. Atliktas ir antikūnų tyrimas prieš COVID-19 virusą ir nustatytas nemažas jų kiekis, kas rodo buvusį kontaktą su virusu. Radus pakitimų kitose organų sistemose, nustatytas klastingas pokovidinis uždegiminio atsako sindromas, galintis pažeisti skirtingas organų sistemas: krešumo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemą, inkstus, odą, virškinamąjį traktą ir, gerokai rečiau nei suaugusiems - kvėpavimo sistemą.
Nauja klastinga liga
Tai ne pirmas atvejis, kai Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre gydomas pacientas, segantis pokovidiniu daugiasisteminiu uždegiminio atsako sindromu. Pasak vaikų chirurgės Idilės Vansevičienės, šis sindromas – nauja liga, kurios nebuvo iki šiol:
„Tai yra sirgimo COVID-19 liga pasekmė, vaiko labai stiprus imuninis atsakas į SARS COV-2 virusą. Anksčiau, viruso pasireiškimo pradžioje, buvo manyta, kad vaikai praktiškai neserga, serga tik suaugusieji, kurie ir patiria sunkių komplikacijų, gydomi reanimacijos skyriuose. Vis dėlto, laikui bėgant, populiacijai esant ilgesnėje ekspozicijoje su virusu, pastebėta, kad vaikai irgi serga, bet jie serga kitaip.“
Vaikams dažniausiai pažeidžiami ne plaučiai ar kvėpavimo takai, bet daugiausiai virškinamasis traktas, todėl juos pagrinde vargina pilvo skausmai, pasireiškiantys vaikams po kontakto su sergančiuoju COVID-19 praėjus 2-6 savaitėms. Vaikas gali net nežinoti, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju, nes nejautė jokių ligos simptomų, tad ir nebuvo tikrinamas.
„Daugumai vaikų po kontakto gali ir nepasireikšti jokių simptomų, tačiau daliai vaikų vėliau pasireiškia labai stiprus uždegiminis atsakas, pažeidžiantis kelias organizmų sistemas“, – vaikų chirurgė apibūdina klastingą ligą, dažniausiai pasireiškiančią karščiavimu, pilvo skausmais, kartais skystu tuštinimusi – klinika labai panaši į ūminį apendicitą. Taip pat gali būti pažeidžiama ir širdies ir kraujagyslių sistema, gali būti ir širdies ritmo sutrikimų, širdies audinio uždegimas, kraujagyslių išsiplėtimas.
Gali būti pažeidžiami ir plaučiai, bet gerokai rečiau. Pasitaiko ir nervų sistemos pažeidimų, gali būti pažeidžiami inkstai. Dažnai pažeidžiama oda, galima pastebėti bėrimą. Jeigu yra bėrimas, stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, gydytojai svarsto apie pokovidinio daugiasisteminio sindromo galimybę.
Vaizdas klaidinantis
„Jei vaikas dviejų mėnesių laikotarpiu turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19, reikėtų pagalvoti apie šį sindromą. Net ir patyrusiam vaikų chirurgui gali būti labai sudėtinga jį atskirti, nes klinikinis vaizdas labai panašus į ūminį apendicitą“, – taip gydytoja I. Vansevičienė apibūdina net ir patyrusius vaikų chirurgus klaidinančią ligą ir atkreipia dėmesį į skirtumus: pilvas būna labai skausmingas, uždegiminiai rodikliai labai aukšti, palyginus su virusinių kvėpavimo takų uždegimų rodikliais. Todėl chirurgui susidaro įspūdis, kad tai gali būti trūkęs apendicitas. Kartais padeda diagnozuoti echoskopijos tyrimas, bet ne visada, nes echoskopija ne visada galima pastebėti kirmėlinę ataugą - priklauso nuo jos padėties, nuo uždegimo lygio ir kitų faktorių. Gali būti, kad kirmėlinė atauga sustorėjusi antriniu būdu kartu su žarnynu.
Skysčio irgi dažniausiai būna, bet ne visada. Kartais būna ir ūminis apendicitas ir šis sindromas kartu, tada pacientas operuojamas. Tačiau jei vaikas po operacijos vis tiek karščiuoja, nepaisant, kad pašalinta uždegimo priežastis, uždegimo rodikliai vis tiek kyla, tai leidžia įtarti, kad yra pokovidinis sindromas ir vaikui atliekami papildomi tyrimai: širdies funkcijos įvertinimas, kvėpavimo takų, kraujo krešumo tyrimai, inkstų funkcijos tyrimai ir daug kitų. Remiantis jais ir nustatoma, kad yra šis sindromas.
Gydytoja I. Vansevičienė sako, kad tai nėra dažnas susirgimas, centre buvo nustatyti penki tokie atvejai. Sunkesnės būklės vaikai dažniausiai gydomi intensyviosios terapijos skyriuje. Kiekvienu atveju vaikų chirurgai konsultuojasi su vaikų reanimatologais, tad sindromas laiku diagnozuojamas, laiku pradedamas gydymas. Vienas atvejis buvo komplikuotas, bet vaikas sirgo gretutinėmis ligomis: cukriniu diabetu, turėjo antsvorio. Jam buvo prijungtas dirbtinės kraujotakos aparatas ir pacientas reanimobiliu išvežtas į Kauną. Ten vyko sunkus, sudėtingas, tačiau sėkmingas gydymas.
„Labai svarbu, kad tėvai žinotų, ko galima tikėtis, kai vaikas susirgo arba neseniai turėjo kontaktą su COVID-19 liga“, – sako vaikų chirurgė I. Vancevičienė ir ragina tėvus negalvoti, kad vaikai neserga COVID-19 arba serga nesunkiai, nes net ir lengva, besimptomė ligos forma vaikui gali būti labai pavojinga, kai išsivysto klastinga komplikacija – pokovidinis daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris gydomas ilgai ir intensyviai.
Kiekvienas atvejis skirtingas ir gydoma pagal nustatytas pažeistas organų sistemas: dažnai reikalingas intensyvus antibakterinis, taip pat priešuždegiminis gydymas, ir krešumą reguliuojantys vaistai, ir kitas simptominis gydymas: intraveniniai skysčiai, vaistai nuo skausmo ir karščiavimo ir taip toliau, nes sindromas pasireiškia kraujo krešumo sutrikimais.
Zita Katkienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė
