„Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga. Liūdniausia, jei bijant ir vengiant COVID-19 infekcijos, atidedami vizitai pas gydytojus. Negydomas vėžys progresuoja, išplinta į kitus organus, tampa sunkiai gydomu, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė Sonata Jarmalaite.
Kaip pabrėžė ji, karantino metu ankstyvoji vėžio diagnostika tapo sunkiau prieinama, tačiau tam, kad liga būtų nustatyta laiku, labai svarbus asmeninis budrumas.
Ar karantino metu padaugėjo vėžinių susirgimų, kaip užtikrinama pagalba šiems pacientams pandemijos metu – apie visa tai kalbamės su NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einančia vadovės pareigas, genetikos profesore S. Jarmalaite.
Dar po pirmojo karantino, kai planinės sveikatos paslaugos buvo visai sustabdytos, lydėjo nerimas dėl išaugsiančio užleistų lėtinių ligų masto. Kokias tendencijas matote šiandien – kiek daugiau pacientų patenka su sunkesnėmis būklėmis?
Preliminariais NVI Vėžio registro duomenimis 2020 metais naujai nustatytų vėžio atvejų skaičius ženkliai nemažėjo. Remiantis Higienos instituto skelbiamais duomenimis, nedidėjo ir mirčių nuo vėžio skaičius. Tačiau stebimos tendencijos kelia nerimą. Susumavus praeitų metų skaičius matome, kad mažėjo nustatomų ankstyvo vėžio atvejų ir didėjo vėlyvų stadijų navikų skaičius. Praėjusiais metais daugiau nei įprasta diagnozuota IV stadijos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos navikų. Vėlyvų stadijų vėžys – sunkiai gydoma liga, tuo metu ankstyvų stadijų navikai gan sėkmingai gydomi ir pasižymi geromis penkerių metų išgyvenamumo prognozėmis.
Praeitais metais, kiek dažniau nei 2019 m., vėžio diagnozę išgirdo jauni iki 50 metų žmonės, o vyresni (virš 65 m.) – rečiau. Spėjame, kad vyresni žmonės, vengdami koronavirusinės infekcijos, neskubėjo kreiptis į gydymo įstaigas. Detaliau analizuojame mūsų įstaigoje besilankančių pacientų srautų pokyčius.
Jie taip pat nedžiugina – padaugėjo vėlyvų stadijų storžarnės, skydliaukės, gerklų vėžio, o ir bendras besigydančių pacientų skaičius kiek mažėjo. Natūralu, kad žmonės gydosi arčiau namų, vykti į specializuotus vėžio centrus pasidarė sudėtinga. Liūdniausia, jei bijant ir vengiant COVID-19 infekcijos, atidedami vizitai pas gydytojus. Negydomas vėžys progresuoja, išplinta į kitus organus, tampa sunkiai gydomu.
Kiek dažni tokie atvejai, kai padėti jau neišeina ir pradėti aktyvų gydymą, deja, nėra prasmės?
Esame įpratę savo pacientus lydėti ilgu sveikimo keliu nuo diagnozės iki visų galimų klinikinių sprendimų (chemoterapijos, taikinių terapijos, imunoterapijos, spindulinės terapijos), jei anksti diagnozuota liga nesitraukia po chirurginio naviko pašalinimo. Išties apmaudu, kai pacientai į NVI pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga, tačiau ir tokiais atvejais, negalėdami taikyti chirurginio gydymo, siūlome pacientui sisteminį priešnavikinį gydymą, spindulinę, paliatyviąją terapiją.
Karantino metu ankstyvoji vėžio diagnostika tapo sunkiau prieinama, bet be asmeninio budrumo, aktyvumo savalaikė diagnozė neįmanoma. Ką tik minėjus Pasaulinę kovos su vėžiu dieną norisi priminti, kad kovoje su šia liga svarbiausia jos prevencija, sveika gyvensena, bet jei, nežiūrint to, liga pasibeldžia – labai svarbu kiekvieno budrumas sveikatos pokyčiams, savalaikis ir atkaklus kreipimasis į medikus.
Turime gražių pavyzdžių, kai šeimos gydytojai, konsultavę nuotoliniu būdu, įtarė odos vėžį ir nedelsiant nukreipė į ligoninę. „Žalieji koridoriai“, skirti savalaikei vėžio diagnostikai, veikė ir karantino metu, tiesa, dažniausiai dėl tiesioginių sveikatos priežiūros įstaigų kontaktų. Ketiname toliau stiprinti šiuos ryšius.
Anksčiau minėjote, kad dėl baimės kreiptis ar trikdžių pirminėje grandyje pacientai tarsi kažkur dingo. Kaip yra šiuo metu? Ar konsultacijų, operacijų apimtys grįžta į įprastas vėžes?
Tenka pripažinti, kad pirmojo karantino metu pacientų NVI buvo mažiau, nei antrojo. Kiek atslūgus COVID-19 bangai padidėjo dėmesys lėtinėms ligoms, matyt, sklandžiau veikia ir pirminė sveikatos sistemos grandis. Šiuo metu paslaugų apimtys NVI grįžta į įprastines. Konsultacinėje poliklinikoje per dieną apsilanko netoli 300 pacientų, panašus kiekis žmonių kasdien atvyksta chemoterapiniam ar spinduliniam gydymui.
Darbą ligoninėje labai palengvino nedidelis izoliuotas COVID-19 padalinys, kuriame gydome vėžį COVID-19 teigiamiems pacientams, kai tai neišvengiama. Taip apsaugome ligoninę nuo infekcijos židinių, o ir pacientai gauna visą reikiamą gydymą. Vis daugiau pacientų registruojasi įprastinėms konsultacijoms dėl ligos stebėsenos NVI Konsultacinėje poliklinikoje, didiname vėžio ankstyvosios patikros programų apimtis.
Kokias dar įvardytumėte priežastis, kodėl stringa reikiamų paslaugų onkologiniams pacientams teikimas?
Įtampą COVID-19 pandemijos metu labai didino vėžiu sergančių pacientų baimės gydymo įstaigoje ar pakeliui į ją užsikrėsti koronavirusu. Kadangi aktyviai gydant vėžį tokių vizitų į ligoninę yra gan daug, stengėmės mažinti sergančiųjų baimes diegdami oro dezinfekavimo priemones, griežtai laikydamiesi higienos ir epidemiologinio budrumo priemonių, nuolat testavome dėl COVID-19 infekcijos personalą ir hospitalizuojamus sergančiuosius.
Be abejo, infekcijos židinių nepavyko išvengti nė vienai ligoninei, taip pat ir NVI. Virusinė infekcija plinta gan agresyviai, nežiūrint aktyviai taikomų prevencinių priemonių. Manau, kad visas įtampas nuima galimybė skiepyti COVID-19 vakcina ne tik ligoninės personalą, bet ir sergančiuosius. Tinkamai parinktas skiepų laikas aktyviai gydant vėžį, be abejo, yra gan rimtas iššūkis onkologams, tačiau tai vienintelis veiksmingas būdas apsaugoti pacientus.
Reikia nepamiršti, kad vėžys silpnina pacientų imuninį atsaką ir jie sunkiau pakelia bet kokią infekcinę ligą. COVID-19 vakcina padės pacientams įgyti atsparumą koronavirusui ir be perteklinių apribojimų ir baimių tęsti pradėtą gydymą.
Vis daugiau įspėjimų girdime ir dėl stojusių prevencinių programų pasekmių, kas gali padidinti pacientų sergamumą ir mirštamumą ateityje.
Ši pandemijos situacija yra nauja visam pasauliui. Galime tik spėlioti, kaip atidėtos vėžio prevencijos programos atsilieps ateityje. Ligonių kasų duomenimis, praėjusiais metais prevencinių programų apimtys sumažėjo trečdaliu, kai kuriose savivaldybėse – net per pusę. Svarbu, kad karantino periodu nesustojo svarbių strateginių sprendimų įgyvendinimas. Krūties vėžio profilaktinei patikrai buvo nupirkti ir jau instaliuoti šiuolaikiški skaitmeniniai mamografai, o prevencinių programų vykdymas šalyje perorganizuojamas, remiantis geriausia europine patirtimi.
Visa Europa, sutartinai kovodama su COVID-19 infekcija, nepamiršo vėžio. 2021 metus pasitikome turėdami naują Europos kovos su vėžiu planą, kuriame numatyta daug svarbių sprendimų, skirtų pagerinti šios sunkios ligos diagnostiką ir gydymą. Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną dar kartą norisi priminti, kad šią kovą turime kovoti visi kartu, pasitelkdami medicinos inovacijas ir mokslo žinias, atidumą savo sveikatai ir partnerystę tarp gydytojo ir paciento.
Ačiū už pokalbį.
