Praeitą savaitę gripo epidemiją paskelbė ir Kauno miestas, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė naujienų portalui tv3.lt patikina, kad Vilniuje situacija dėl gripo kol kas yra stabili.
„Tikrai nepasivejame Kauno, Vilniuje liga nepasiekia 90-ies atvejų 10-iai tūkstančių gyventojų. Peršalimo ligų kontekste, gripo atvejų nėra daug. Labai svarbi yra dinamika, jei palyginsime šį sezoną su praėjusiu, tai sergamumas yra žymiai mažesnis, toks jis buvo maždaug prieš trejus metus.
Bet šiuo metu, kiekvieną dieną vis daugiau sergančiųjų registruojame, todėl jau tik po kurio laiko matysime, koks buvo bendras vaizdas“, – komentuoja specialistė.
Gripas įgauna pagreitį
Mieste gripo epidemija skelbiama, kai 10-iai tūkstančių gyventojų tenka 100 ir daugiau susirgimų, susijusių su peršalimo, gripo ir infekcinėmis ligomis, tačiau būtent gripo atvejų bendrame sergamume turi būti bent 30 procentų.
Ir nors pastebima, kad sergamumas gripu šiemet yra mažesnis nei praeitais metais, vis dėlto jau galima sakyti, kad gripas įgauna pagreitį.
Anot B. Zdanevičienės, įprastai sergamumo gripu pikas būna vasario, kovo mėnesiais, todėl tikrai nevertėtų džiūgauti, mat galimai dabar susirgimų gripu tik daugės. Deja, paprastai atskirti gripo atvejį nuo peršalimo nėra paprasta ir patiems medikams.
„Gripo simptomai pasireiškia labai ūmiai: labai aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti, sausas kosulys, intensyvūs galvos ir gerklės skausmai, raumenų ir viso kūno skausmai.
Jei šie simptomai nepraeina per kelias dienas, verta kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patars, kaip elgtis“, – sako B. Zdanevičienė.
Medicininės kaukės apsisaugoti nepadės
Gripas yra oro lašelinė infekcija, todėl ši liga užkrečiama. Pasak NVSC specialistės, blogiausia, kad kol liga nėra aktyvi, tol žmogus eina į darbą, važiuoja viešuoju transportu, vyksta į kitas viešąsias įstaigas, taip platindamas gripą.
„Labiausiai liga plinta per kosulį bei čiaudulį, deja, ne visi turi kosulio ir čiaudulio higieną, tai reiškia, jog neprisidengia servetėle ir išleidžia infekciją, o infekcija aplinkoje išbūna gyvybinga kelias valandas, todėl kitas žmogus, pabuvęs tokioje aplinkoje, palietęs užkratą turintį daiktą, o vėliau su ta pačia ranka lietęs veidą (nosį, burną, kitas gleivines), tikėtina, jog parsineš su savimi ligą.
Taip pat labai lengvai ligos plinta uždarose ir nevėdinamose patalpose. Svarbiausia yra patalpų vėdinimas, rankų higiena, kosėjimo higiena, čiaudėjimo etiketas. Jeigu kosėjate, reikia kosėti į alkūnę“, – perspėja pašnekovė.
Baimindamiesi įvairių užkrečiamų ligų, lietuviai dažnai skuba į vaistines ir šluoja medicinines kaukes. Tiesa, specialistė patikina, kad jos veiksmingos yra tik jau sergantiems žmonėms:
„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaukės naudojamos tada, kai pats žmogus serga ir privalo kur nors vykti, tačiau sveikam žmogui dėvėti kaukės yra nerekomenduojama, jos praktiškai neturi efekto.
Pagrindinės apsaugos priemonės siekiant apsisaugoti nuo gripo, kaip minėjau: rankų, kosėjimo higiena, čiaudėjimo etiketas, vėdinamos patalpos.
Geriausias rankų dezifektantas yra tas, kuris pagamintas alkoholio pagrindu (geriausia, kad jo būtų 60–70%). Susirgus, patartina vis tiek naudoti visas paminėtas profilaktines priemones, nes jos padeda ne tik save, bet ir aplinkinius, artimuosius apsaugoti“.
Pavojingiausias vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
B. Zdanevičienė išskiria, kad gripas yra ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Ypač ši užkrečiama liga pavojinga žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis.
„Tokių žmonių organizmas jau ir taip yra nusilpęs ir neturi jėgų kovoti, todėl šiuo atveju gripas gali būti kertiniu mirties tašku. Stipresni ir jaunesni, kurie turi imunitetą ir yra atsparesni visoms ligoms, gali sirgti skirtingomis gripo formomis – lengva, vidutine ir labai komplikuota – viskas priklauso nuo amžiaus ir sveikatos. Kaip jau ir minėjau, silpniausi yra vaikai, kurie, beje, dažniausiai ir būna hospitalizuojami“, – sako moteris.
Pasak specialistės, geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo – vakcina. Žinoma, kad vakcinos efektyvumas siekia 70–90%, kuo žmogus vyresnis, tuo imunitetas susidaro silpnesnis, negu jauno ir sveiko žmogaus. Kai žmonės skiepijasi kasmet, net jei ir suserga gripu, įveikia jį daug paprasčiau, išvengia hospitalizacijų.
Skiepytis galima ir šiandien
PSO pabrėžia, jog nėra ypatingo skirtumo, kada skiepytis, nes pasiskiepijus, imunitetas žmogaus organizme susidaro per dvi savaites.
„Jeigu mes pasiskiepijome šiandien, tai reikėtų vengti masinio susibūrimo vietų, kur yra didžiausias pavojus užsikrėsti. Jeigu per dvi savaites nesusergame, tai imunitetas susidaro, be to, sezono įkarštis dar tik artėja. Blogiausias dalykas, kuris mums gali nutikti, tai tik tai, kad galime susirgti.
Dažnai antivakseriai mėgsta pabrėžti, kad pasiskiepijus vis tiek susirgo, bet dažnai būna ir taip, kad tai paprasčiausios peršalimo ligos, kurių simptomai tiesiog yra labai panašūs į gripo, tik skirtumas tas, jog šios ligos neturi tokių baisių komplikacijų kaip gripas.
Visi mirties atvejai – tai ne gripas, o jo komplikacijos. Tai skiepytis tikrai nėra vėlu, tiesiog reikia 2 savaites pasisaugoti, kad susidarytų imunitetas“, – ragina pašnekovė.
Ragina nedelsti
Tiesa, ši vakcina, kaip ir bet kuri, gali turėti ir šalutinių poveikių. Tačiau anot B. Zdanevičienės, jie yra labai menki:
„Dūrio vietoje gali atsirasti paraudimas, perštėjimas, karščio jautimas, bet visi šie dalykai praeina per parą, daugiausiai – dvi, ko negalima palyginti su gripu, kai net lengviausia forma tenka sirgti mažiausiai savaitę, o kilus komplikacijoms, gali užtrukti mėnesius“.
NVSC specialistė patikina, kad nedelsti ir kreiptis į gydytojus vertėtų tuomet, kai ilgą laiką nepavyksta sumažinti temperatūros arba tais atvejais, kai šeimoje yra maži vaikai.
„Nedelskite, kai yra maži vaikai. Visiems kitiems, kai temperatūra nekrenta 3–4 parą, dusulys nemažėja, lengviau nesidaro. Tokiu atveju reikėtų skambinti gydytojui ir konsultuotis, kviestis gydytoją į namus. Nes jei 3–4 dieną niekas nesikeičia, reiškia, kad organizmas nebesusitvarko ir gali kilti komplikacijų“, – perspėja B. Zdanevičienė.
