Eglė Balčiūnienė sako, kad praktika rodo, jog geriausiai gegužės mėnesio šalčius atlaiko našlaitės. Jeigu šalnų artimiausiu metu nebenusimato, galima pagalvoti ir apie „ledinukus“ – puošniąsias begonijas.
„Nuo gegužės vidurio, prieš Tėvo dieną, galima sodinti vasarines gėles, pavyzdžiui, spriges, kaulasėklius, gazanijas. Daliniame pavėsyje – begonijas, o saulėtoje vietoje – verbenas.
Šias sezonines gėles galite komponuoti su kitu foniniu augalu – žilėmis, kalocefalu, šlamučiu, margeniu ar daugiametėmis smilgomis: eraičinu, mėlitu, viksva ir pan.
Kapą apželdinti taip pat jau galima ir daugiamečiais dekoratyviniais augalais – žemaūgiais ar skiepytais, lėtai augančiais spygliuočiais, kiliminiais daugiamečiais augalais“, – pataria pašnekovė.
Neretai gėles, kurias sodins kapuose, žmonės renkasi ir pagal mažiausiai priežiūros reikalaujančius augalus. Jais, anot E. Balčiūnienės, gali būti visi augalai, kurių nebūtina nei laistyti, nei tręšti, nei formuoti:
„Pavyzdžiui, jeigu tai yra saulėta vieta, puikiai tiks daugiamečiai kiliminiai augalai: perkūnropės/ šilropės, šilokai, čiobreliai, liūtpėdė, pajūrinė gvaizdė. Taip pat kapą galima apželdinti ir šliaužiančiais kadagiais, pasodinti daugiamečių gėlių, tokių kaip: rudbekija, gailiardija, šiliniai gvazdikai, astrinių šeimos augalai.
Iš sezoninių mažiausiai reiklios yra serenčiai, meksikiniai žydrūniai, gazanijos, laumakės. Jeigu kapas yra daliniame pavėsyje, tiks gebenės, melsvės, žiemės, pachisandros, alūnės, galima sodinti net ir dekoratyvines tujas, lizdines egles.“
Specialistė teigia, kad tokiems augalams po jų prigijimo laikotarpio priežiūra yra reikalinga visikai minimali. Be to, ji priduria ir pažymi, kad pravartu augalus sodinti į derlingą, struktūrišką ir humusingą gruntą. Jeigu yra poreikis, papildomai į duobelę galima įberti drėgmę padedančios išlaikyti medžiagos – perlito.
Klaidos, kurių nereikėtų kartoti
Pasiteiravus, ar yra augalų arba gėlių, kurių reikėtų vengti kapavietėje, Eglė sako, kad vengtini variantai būtų dideli, greitai augantys, masyvias šaknis formuojantys augalai.
Pavyzdžiui, vertėtų vengti gyvatvorėms auginti skirtų tujų, kalninių ir greitai augančių pušų, beržų, klevų ir kitų urbanistiniam apželdinimui skirtų augalų. Lygiai taip pat reikėtų nesirinkti sodinti ir labai aukštų smilgų, kurios užauga virš 1 metro aukščio, nes jų neprižiūrint kapas atrodys apleistas.
Vengti aukštų augalalų reikėtų dėl to, kad šie gali savo aukščiu ar masyvumu gali užgožti paminklą, užrašus. Toks vaizdas tik teršia bendrą kapavietės vaizdą.
„Daug kas nori vejos, bet norint, kad ji būtų graži, reikalingas reguliarus laistymas, tręšimas, pjovimas. Pagal augimo ir priežiūros sąlygas ji retai kur tinkama. Dažnai pageidaujama siūlinė žemenė. Ji yra dalinio pavėsio ir drėgnesnės žemės augalas, bet tiek veja, tiek ji dažnai sodinama atvirose ir saulėtose vietose, tad auga labai prastai ir atrodo nelabai estetiškai.
Be to, dažniausia klaida kalbant apie kapavietės apželdinimą yra ta, kad augalai sodinami į nestruktūrišką, nederlingą gruntą. Arba sodinama į gruntą durpės pagrindu, arba perkamas „specialus“ gruntas. Labai populiari žemė – „skirta kapų tvarkymui“. Ji – labai graži, sodriai juodos spalvos, jos fone nuostabiai atrodo pasodinti augalai, tačiau ji tinkama tik padekoruoti užsodinto ploto paviršių.
Visgi, praktika rodo, kad tokia žemė nėra tinkama augalams augti. Ji nėra struktūriška, greitai išdžiūva ir tampa dulkėmis, paprasčiausiai – nederlinga. Itin juoda spalva įkaitina paviršių, dėl ko dar stipriau būna garinama drėgmė, tad grunto pasirinkime dažnas padaro klaidą“, – dalinasi įžvalgomis specialistė.
Kitas svarbus momentas, pasak „Memorus“ apžveldinimo specialistės ir dizainerės, yra tas, kad neretai žmonės augalus perka žiūrėdami į tai, kaip šie atrodo maži. Dažnai suvilioja gera kaina, grožis, tačiau nepasidomima, kaip augalas atrodys ilgalaikėje perspektyvoje, ar jis tinkamas augti mūsų klimato zonoje, kokio jis bus pločio, aukščio ir kokia priežiūra bus būtina:
„Dažnai klientai įsisuką į šį ratą, skiria nemažai laiko ir pinigų, o gėlės vis neauga, tampa dažnai keičiamos ir galiausiai kapavietės priežiūra tampa našta. Tad pirmiausia rekomenduojame įvertinti būsimas augalo augimo sąlygas, kapavietės lankymo ir būsimo liejimo bei tręšimo galimybes, pasirinkti augalams augti gerą, derlingą, struktūrišką gruntą bei pasirinkti tinkamus tai vietai augalus. Jeigu kapavietės priežiūra tampa sunki, tuomet verčiau rinktis daugiamečius, lėtai augančius, dekoratyvius augalus.“
E. Balčiūnienė taip pat išskiria ir dar tris apželdinimo klaidas. Viena jų – pasodinama per daug sezoninių augalų ir taip apsunkinama kapavietės priežiūra.
Antra – pasodinami augalai, kuriuos bent kartą į metus būtina formuoti. Pavyzdžiui, formavimo reikalauja buksmedžiai, tam tikros tujos ir pušų veislės. Nepasirūpinant šiuo svarbiu aspektu, augalas per kelerius metus sumedėja ir tampa nedekoratyvus. Na ir trečioji klaida – dažnai įrengiama veja, manant, kad jai nereikalinga priežiūra.
Patarimai
Kad puošiant kapavietę netektų susidurti su nesklandumais ar spalvų gausa, E. Balčiūnienė pasidalino ir keliais patarimais, kurių reikėtų prisižvelgti norint sukurti gražų bei santūrų kapavietės vaizdą.
„Pagrindinė taisyklė – saikas puošime, dekoravime ir rimties išlaikymas, spalvų, medžiagiškumo atžvilgiu. Rekomenduojama kapų tvarkymui naudoti kuo natūralesnes, ramių spalvų medžiagas. Pavyzdžiui, reikėtų rinktis ne per daug ryškią skaldelę, atsisakyti ryškių plastikinių gėlių, nenaudoti didelių plastikinių ar stiklinių žvakių.
Toliau svarbi yra pati kapo dekoravimo idėja. Ji turi derėti prie paminklo, bendro kapavietės dizaino. Tarkime, jeigu kapavietėje vyrauja taisyklingos formos, tai ir kapo viduje gražiai atrodys augalai, kurie bus pasodinti simetriškai. Jeigu vyrauja bangelės, tuomet kapo viduje gražiai derės lakoniškos, švelnios formos, pavyzdžiui, augalų sodinimas ratu ar bangos forma.
Tvarkant kapą skaldele, ji turi kuo labiau derėti prie paminklo ir granito tvorelės atspalvių, o skaldelės pateikimo būdas/ forma – atkartoti paminklą ar jo fragmentus. Augalai ir dekoro elementai neturi užgožti paminklo ar per daug į save atkreipti dėmesio“, – pataria specialistė.
ramybė.Geriau pas save prie namų darykit tuos gėlių darželius.
Atgyvena tie darzai kapuose ir tos kapines..imkit pavyzdi is užsienio...kryzelis ir pievele...