Tačiau likę lietuviai, augalus, kuriuos sodins kapuose, planuoja iš anksto. Ką šiuo metu rekomenduojama sodinti ir kokių klaidų nereikėtų kartoti pasidalino kapaviečių priežiūros ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „Monumentas“ direktorius Tadeuš Stefanovič ir apželdinimo specialistė Deimantė.
Ką rekomenduojama sodinti kapavietėje?
Anot apželdinimo specialistės, šiuo metu vienintelės gėlės, kurios nebijo šalčio ir galimų pavasario šalnų, yra našlaitės.
„Pasisodinę našlaites, galėsite džiaugtis gražiu rezultatu. Taip pat tinkama yra ir perkūnropė, kuri gražų vaizdą sukuria savo žaliu kilimėliu arba daugiamečiai augalai“, – priduria.
Be to, Deimantė primena, kad norint sulaukti akiai malonaus vaizdo pavasarį, iš peties reikėtų pasidarbuoti dar rudenį. Pasak specialistės, po žiemos gražiai pavasariui atėjus sužydi: snieguolės, krokai, hiacintai, šilagėlės, meniškoji žydrė arba mažoji žiemė.
„Rudenį galite pamaišyti meniškąją žydrę su hiacintu ir pavasarį džiaugtis be galo gražiai tarpusavyje atrodančiu deriniu“, – nusišypso.
Po Motinos dienos, artėjant gegužės viduriui ir įsitikinus, kad artimiausiu metu nebeužklups jokios šalnos, bus galima galvoti ir apie kitus augalus, kuriuos norite sodinti kapuose.
„Įsitikinus, kad 100 proc. nebesulauksime šalnų, kapavietėje galime sodinti: kalocefalus, gvazdikėlius, begonijas, šlamučius, alūnes, gazaniją, net ir kvapniąsias levandas. Dažnai klientams pasiūlome bei rekomenduojame kapavietę apželdinti levandomis, kadangi jos labai vilioja bitutes. Taip sąlyginai kapavietė atrodo „gyvesnė“, – sako Deimantė.
Be to, apželdinimo specialistė pažymi, kad nors anksčiau minėti augalai ir nebijo galimų sausrų, tačiau ji rekomenduoja į žemę įberti įgėrio granulių. Jos pasirūpins, kad drėgmė užsilaikytų kuo ilgiau žemėje ir sausrų metu augalai nenudžiūtų.
Norint kapavietės dizainą paįvairinti įdomesniais augalais, specialistė siūlo pasisodinti kiliminių daugiamečių augalų. Pavyzdžiui, įdomų dizainą sukurs flioksas, alpinė liūtpėdė, mudrė, kiliminė uolaskėlė:
„Iš vienmečių augalų ganėtinai įdomus pasirinkimas būtų pajūrinė lobuliarija, kuri atrodo be galo gražiai ir yra puikiai tinkama komponavimui su kitais augalais kapavietėje. Iš dvimečių augalų siūlyčiau rinktis šmito kietį. Jis taip pat atrodo labai dailiai ir puikiai žaliuoja.“
Kokios 1 klaidos nereikėtų kartoti?
Pasiteiravus, ar anksčiau išvardinti augalai yra tinkamas pasirinkimas tiems, kurie neturi daug laiko ar galimybių dažnai atvykti į kapus, „Monumento“ apželdinimo specialistė sako, kad nors praktiškai visi minėti augalai nereikalauja didelės priežiūros, tačiau visus vargus bus galima pamiršti pasodinus perkūnrožes, flioksą ar kiliminę uolaskėlę.
„Be to, jei paklaustumėte, ką rekomenduojama rinktis rudenį, tai siūlyčiau renkantis viržius atkreipti dėmesį į jų spalvą ir pasirinkti žalius, kadangi spalvoti labai greitai sudžiūva ir jau gruodį arba sausį būna visai nurudavę.
Žali, kitaip nei spalvoti, praktiškai išsilaiko iki pat balandžio mėnesio“, – nusišypso patardama apželdinimo specialistė Deimantė.
Paklausta, kokios vienos taisyklės turėtų laikytis dauguma žmonių norėdami sukurti gražų kapavietės dizainą, Deimantė pataria nesirinkti daugybės skirtingų rūšių bei spalvų augalų.
„Kapavietė neturėtų atrodyti kaip močiutės gėlių darželis ar skirtingų spalvų mišrainė. Taip tik sukursite daug chaoso. Vietoje to geriau derinkite augalus tarpusavyje, pavyzdžiui, perkūnropę galite puikiai suderinti su flioksu, alpine liūtpėde. Žiūrėkite iš praktinės pusės.
Be to, visai neseniai turėjome labai įdomų apželdinimą – klientės mama buvo vaistininkė, kuri domėjosi įvairiomis vaistažolėmis, tad nusprendėme kapavietėje pasodinti medetkas. Priderinome jas prie pilkšvo akmens, tad tie oranžiniai-gelsvi medetkų žiedai labai gražiai atrodė. O ir pati vaistažolė pakankamai ilgai žydi, tad iš tiesų išėjo labai įdomus, subtilus galutinis rezultatas“, – dalinasi įžvalga ir patarimu specialistė.
