Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.
Vis dėlto kyla nerimas, kad itin smarkiai mutavusi atmaina yra gerokai labiau užkrečiama ir atspari imunitetui, taigi ir jau imunizuotų asmenų imuninė sistema gali taip gerai šios atmainos neatpažinti.
„Iš omikron turimų mutacijų kyla įtarimų, jog ši atmaina bus sunkiau atpažįstama imuninėms sistemoms, kurios yra susipažinusios su kitomis atmainomis. Tačiau tiksliai įvertinti dabar naudojamų skiepų efektyvumą galėsime tik pasirodžius neutralizacijos tyrimų rezultatams ir (arba) peržiūrėjus pakartotinių užsikrėtimų/užsikrėtimų pasiskiepijus skaičius“, – portalui tv3.lt komentavo genominis epidemiologas, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys dr. Gytis Dudas.
Kaip nurodė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, tikimybė, kad natūraliai susidarys viruso atmaina, visiškai atspari jau esamam imuniniam atsakui, yra labai maža.
„Ji yra labai maža, nes, tikėtina, kad tuomet viruso S baltymas turėtų tiek pakisti, kad labai susilpnėtų ar net būtų prarasta jo funkcija – gebėjimas optimaliai sąveikauti su AKF2 receptoriumi ir efektyviai infekuoti ląsteles“, – dėstė jis socialinio tinklo paskyroje.
Persirgę turės daugiau galių gintis nei pasiskiepiję?
Nors imunologai pastebi, kad persirgus natūralia infekcija imuninio atsako profilis, ko gero, gali būti platesnis ir ilgiau išsilaikantis nei pasiskiepijus teigti, kad pradėjus plisti naujai atmainai labiau „išloštų“ tie, kurie imunizaciją įgavo persirgę, o ne pasiskiepiję, negalima.
„Jei mutavo viruso spyglio baltymas, o esamos vakcinos informuoja organizmą apie jo senąją versiją, tai ar persirgusių asmenų imunitetas turės daugiau galių gintis, nei tik paskiepytų? Nebūtinai. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad beta bei gama atmainomis persirgusių asmenų antikūnai pasižymi silpnu neutralizuojančiu poveikiu prieš delta atmainą. Kitaip tariant, persirgimas beta ar gama atmaina gali nesukelti optimalios apsaugos nuo infekcijos, kurią sukelia delta atmaina“, – komentavo onkoimunologas.
Kartu jis pridūrė, panašu, kad didžiausią naudą naujų atmainų kontekste gali turėti asmenys, kurie yra persirgę ir po to paskiepyti bent viena vakcinos doze, mat yra duomenų, kad tuomet susidaro „galingiausias“ imuninis atsakas prieš COVID-19.
Rizika padidėtų tiek skiepytiems, tiek persirgusiems
Anot M. Striogos, jei apskritai susidarytų atmaina, atspari jau esamam imuniniam atsakui, susidariusiam prieš kitas atmainas, tuomet rizika padidėtų visiems – tiek skiepytiems, tiek persirgusiems:
„Tačiau, kaip rodo ankstesnis minėtas atsakymas, tai priklausytų ir nuo to, kuria atmaina ir kada buvo persirgta, bei ar buvo (ir kada) pasiskiepyta. Jei nauja atmaina būtų atspari esamam imuniniam atsakui, tektų kurti naujas vakcinas (iRNR) prieš šios atmainos S baltymą.“
Specialisto aiškinimu, kol galėtų būti masiškai taikomos tokios vakcinos, laikiną, nors ir trapesnę apsaugą būtų galima sukurti revakcinuojant žmones dabartinėmis vakcinomis ir palaikant aukštą neutralizuojančiųjų antikūnų titrą.
Savo ruožtu G. Dudas pažymėjo, kad žmonės jokiu būdu neturėtų sąmoningai siekti užsikrėsti COVID-19.
„Savaime suprantama, kad žmonės niekuomet neturėtų rinktis persirgimo kelio, kadangi tai yra neapgalvotas, nelogiškas ir pavojingas pasirinkimas, sukeliantis nereikalingą riziką pačiam asmeniui, aplinkiniams ir sveikatos apsaugos sistema“, – sakė virusų tyrinėtojas.
Kol kas sunkesnių simptomų nepasitaikė
Nerimą mokslininkams naujoji atmaina iš dalies sukėlė dėl didelio mutacijų skaičiaus – skaičiuojama, kad jų ši atmaina turi virš 30. Visgi didelis mutacijų skaičius dar nereiškia, kad virusas yra pavojingesnis.
„Esmė tokia, kad šios atmainos evoliucija yra praktiškai nestebėta. Nėra tarpinių variantų, kuriuos būtume stebėję ir galėtume matyti, kaip konkrečiai šios mutacijos susirinko. Kol kas darome išvadą, kad ši linija cirkuliavo kažkur, kur sekoskaitos nevyksta.
Turint omenyje, kad Afrikoje šiek tiek sekoskaitos vyko, gali būti, kad ši atmaina yra „peršokusi“ iš kažkokio rezervuaro – tai galėtų būti ir gyvūnai, ir imunosupresuoti asmenys“, – portalui aiškino G. Dudas.
Jis pridūrė, kad labiausiai rūpestį kelia keturios mutacijos, kurias turi ši atmaina. Jos yra žinomos kaip paveikiančios antigeninę viruso išvaizdą – tai lemia, kaip imuninė sistema atpažįsta virusą.
Pietų Afrikos gydytoja Angelique Coetzee, pirmoji paskelbusi pavojų dėl naujos koronaviruso atmainos, sekmadienį pranešė, kad dešimtims jos gydomų pacientų, įtariamų užsikrėtus naująja atmaina, pasireiškė lengvi simptomai, todėl žmonės pasveiko be gydymo ligoninėje.
Teigiama, kad gydytoja apgailestaujanti, jog omikron atmaina sukėlė tokį ažiotažą ir kalbas, kad tai yra „be galo pavojinga viruso atmaina“ su daugybe mutacijų, nors šios atmainos virulentiškumas vis dar nėra iki galo žinomas.
„Mes nesakome, kad vėliau negali išsivystyti sunki ligos forma, – sakė A. Coetzee. – Tačiau bent jau kol kas net ir neskiepytiems pacientams, kuriuos matėme, pasireiškia lengvi simptomai. Esu gana tikra, (...) kad Europoje šiuo virusu jau užsikrėtę daug žmonių.“
Nerimas dėl omikron gali subliūkšti?
G. Dudas sutiko, kad nerimas dėl omikron išties gali subliūkšti, tačiau pagal dabar turimą informaciją „atsarga gėdos nedaro“.
„Įtariu, jog plačiai imunizuotose visuomenėse omikron nepadarys tiek žalos kiek plisdama mažai imunizuotoje visuomenėje“, – pastebėjo jis.Paklaustas, ar gali būti taip, kad galbūt nors omikron bus ir greičiau plintanti atmaina, bet nepadarys tiek daug bėdų, pašnekovas išsklaidė mitą, kad su laiku virusai tampa tik mažiau pavojingi.
„Dažnai tenka girdėti mitą apie evoliucinį spaudimą virusams tapti lengviau perduodamais ir mažiau mirtinais, tačiau tai priklauso nuo viruso perdavimo būdo ir laiko. Jei virusas yra perduodamas anksčiau, nei ištinka mirtis, bet kokia sąsaja tarp viruso perdavimo ir mirtingumo yra nesusiję ir greičiau vystosi atvirkštinis efektas – sėkmingiau perduodamas virusas dažnai tokiu tampa įgavęs gebėjimą organizme replikuotis iki didesnių titrų, kurie dažnai sąlygoja sunkesnius simptomus ir mirtį, tačiau jau praėjus daug laiko nuo to viruso paplatinimo“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Jis pridūrė, kad tą jau matėme su alfa ir delta atmainomis – abi pasižymėjo efektyvesniu perdavimu ir gebėjo daugintis iki aukštesnių titrų žmonėse, taip sukeldami daugiau hospitalizacijų. „Ir delta tai sukelia dažniau nei alfa“, – sakė G. Dudas.
Pasaulis laukia svarbių atsakymų
Kiek naujoji atmaina yra labiau užkrečiama ir pavojinga, mokslininkai dar turi išsiaiškinti. PSO nurodė, kad „dar neaišku“, ar omikron lengviau perduodamas nuo vieno žmogaus kitam, taip pat ar šio varianto infekcija sukelia sunkesnių susirgimų negu ankstesnės atmainos.
Pirminiai duomenys rodo, kad dėl omikron varianto galbūt didesnė rizika vėl užsikrėsti koronavirusu asmenims, kurie jau yra persirgę COVID-19, bet kol kas šiuo klausimu turima labai mažai informacijos.
PSO nurodė dedanti pastangas išsiaiškinti naujos atmainos poveikį lig šiol taikytoms apsaugos nuo COVID-19 priemonėms, įskaitant vakcinas. Kalbant apie gydymo priemones, PSO kelia prielaidą, kad kortikosteroidiniai ir IL6 receptorius blokuojantys preparatai išliks veiksmingi gydant sunkių formų COVID-19.
Taip pat bus įvertinta, ar kitos gydymo priemonės taip pat yra veiksmingos užsikrėtus omikron atmainos virusu. Pasak PSO, naujojo viruso varianto įvairių aspektų tyrimai gali trukti kelias savaites, kol bus padarytos kokios nors išvados.
Norint geriau suprasti omikron atmainos potencialą išvengti imuninės apsaugos, kurią sukuria turimos vakcinos ir persirgta infekcija, reikia atlikti daugiau tyrimų, teigia organizacijos atstovai ir patikino, kad daugiau duomenų turės po kelių savaičių.
Tiesa, PSO jau paskelbė, kad įprasti PGR testai pajėgūs aptikti naujosios omikron atmainos koronaviruso infekciją, bet aiškinamasi, koks yra kitų testų jautrumas šio susirūpinimą keliančio varianto patogenui.
Prie didžiausią nerimą keliančių COVID-19 sukeliančio koronaviruso atmainų grupės taip pat priskiriamas šiuo metu labiausiai išplitęs delta varianto virusas, taip pat kiek mažiau užkrečiamos alfa, beta ir gama padermės.
Per savaitgalį apie užfiksuotus pirmuosius užsikrėtimo omikron varianto virusu paskelbė virtinė šalių.
