Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, visų pirma nerimas kyla dėl to, kad omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles.
„Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui. Antra, koronaviruso omikron variante atitinkamų mutacijų yra kelis kartus daugiau lyginant su delta variantu, kuris, kaip žinome, yra 60 proc. labiau užkrečiamesnis nei pirminis Wuhano viruso variantas. Vadinasi, yra pagrindo manyti, kad omikron variantas dar labiau užkrečiamas“, – feisbuko paskyroje dėstė jis.
Toliau profesorius išskyrė trečią aspektą: jeigu pasitvirtintų, kad omikron variantas yra labiau užkrečiamas už delta ir plinta sparčiau, vadinasi, plisdamas pasaulyje ir išstumdamas deltą gali sukelti naują užsikrėtimų bangą.
„Su daugiau sunkių ar lengvų ligos atvejų, dar negalima pasakyti, nes nėra aiškus šio viruso varianto virulentiškumas. Tai kelia susirūpinimą. Ketvirta, per kelias dienas vienoje Pietų Afrikos provincijoje registruotas labai didelis užsikrėtimų augimo tempas (būtent omikron variantu) gali būti dėl to, kad virusas apeina vakcinos sukurtą apsaugą (imunitetą). Ir tai mokslininkams kelia susirūpinimą“, aiškino S. Čaplinskas.
Jis kartu pridūrė, kad iš pasaulio mokslininkų laukiama šių pagrindinių atsakymų:
1. Ar atmaina labiau užkrečiama?
2. Ar vakcinos veiksmingos prieš šią atmainą?
3. Kokio sunkumo ligą sukelia ši nauja atmaina?
