Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Godelienė pasakoja, kad neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako.
Dažniausi neurologiniai simptomai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, skonio ir uoslės praradimas, raumenų skausmas. Skonio ar uoslės praradimas pripažintas ankstyvu ligą padedančiu įtarti simptomu.
Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nuo 30 iki 70 proc. sergančių pacientų vargina galvos skausmas. Pastebėta, kad su COVID-19 infekcija susijęs skausmas prasideda staiga, jis būna vidutinio ar stipraus intensyvumo, pulsuojantis arba spaudžiantis, smilkinių ir pakaušio srityje, tačiau gali apimti ir kaktą, akiduobių sritį. Jis menkai mažėja nuo įprastinių vaistų nuo skausmo.
Migrena sirgę pacientai COVID-19 infekcijos metu patyrė ilgesnės trukmės, stipresnius ir ankstyvame ligos periode pasireiškusius galvos skausmus.
Dalis neurologinių simptomų išnyksta savaime iš karto pasveikus ar kelių savaičių laikotarpiu. Uoslės ir skonio sutrikimas išnyksta vidutiniškai per dvi savaites, tačiau kartais užtrunka ir iki mėnesio.
Ilgalaikiai simptomai, kurie gali išlikti po persirgtos COVID-19 infekcijos, yra nuovargis, raumenų skausmas, raumenų silpnumas, nerimo ir nuotaikos sutrikimai, miego sutrikimai. Nuovargis gali išlikti net kelis mėnesius po persirgtos ligos. Taip pat pastebėti atminties ir pažinimo funkcijų sutrikimai – sunkiau susikaupti, atlikti tam tikras protines užduotis.
Neurologės teigimu, dažnai liekamosios komplikacijos yra susijusios su sunkia COVID-19 infekcijos forma. Sergant koronavirusu, daugėjant uždegiminių ir kraujo krešėjimą skatinančių faktorių, didėja kraujo krešulių formavimosi rizika. Taip pat esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, dėl deguonies trūkumo gali atsirasti ir smegenų audinio pažeidimas. Sunkesnės COVID-19 viruso komplikacijos yra insultas, sąmonės sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, regėjimo sutrikimas. Sunkios komplikacijos dažniausiai yra siejamos su vyresniu amžiumi ir gretutinėmis pacientų ligomis – širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu.
Buvusi infekcija gali lemti ir tam tikrų autoimuninių uždegiminių arba neurodegeneracinių ligų atsiradimą ateityje.
Koronavirusas taip pat gali pabloginti esamų lėtinių neurologinių ligų simptomus, lemti šių ligų paūmėjimą. Karščiavimas ir infekcija gali būti epilepsijos priepuolius provokuojantis veiksnys.
Didelę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma turi pacientai, kurių judėjimo funkcija yra apribota – sergantieji Parkinsono liga, kitomis raumenų ar neurodegeneracinėmis ligomis, taip pat turintys didelį neurologinį deficitą po persirgto insulto, nugaros smegenų traumų.
„Tam tikroms ligoms – išsėtinei sklerozei, miastenijai – gydyti, yra skiriamas imuninę sistemą slopinantis gydymas, kuris padidina riziką susirgti COVID-19 infekcija. Tačiau pastebėta, kad tam tikri imunitetą slopinantys vaistai slopina galimą citokinų audros (būklės, kai imuninės sistemos ląstelės be saiko aktyvina viena kitą ir kursto uždegimą) vystymąsi bei apsaugo nuo sunkių ligos formų“, – pasakoja gydytoja.
Pasak R.Godelienės, karantino metu sumažėjus fiziniam aktyvumui ir reabilitacinių priemonių prieinamumui, daugėja ir dėl kaklinės stuburo patologijos sukelto skausmo atvejų.
Gydytoja primena, kad reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, geras miegas ir streso valdymas yra nepaprastai svarbūs šios pandemijos metu. Aktyviai ir sveikai gyvenantys žmonės, susidūrę su COVID-19 infekcija, gali tikėtis greičiau ir lengviau pasveikti.