„Jei norisi būti produktyviam, ramiam, pailsėjusiam, noriai eiti į darbą, neužtenka sekmadienį gerai išsimiegoti, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo visa darbo savaitė, koks kasdienis darbo ir poilsio režimas. Jei darbo ir poilsio režime trūksta balanso, dirbama viršvalandžius, savaitgalio poilsis gali nepadėti“, – paaiškina psichologė – psichoterapeutė Sigita Pūrienė.
Pasak jos, daugiausia iššūkių tai kelia perfekcionistams, darboholikams, kurie neskaičiuoja darbo valandų ir nejaučia ribos tarp darbo ir poilsio, nesupranta, ar dirba, ar ilsisi.
Darbo ir poilsio režimą išlaikyti, tačiau išlikti produktyviems padeda ir aiškus planas. „Emocinio intelekto tyrinėtojai pastebėjo, kad išlaikyti ramią, malonią būseną po atostogų ar laisvadienių padeda elementarus darbų susiplanavimas – aiškus žinojimas, ką ir kada turėsiu daryti – tai padeda išvengti streso, nežinomybės jausmo, kuris gali veikti neigiamai“, – pastebi „Workland“ biurų vadovė Lietuvoje Laura Panovienė.
Ji įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu supanti aplinka ir komanda. „Norint išlikti produktyviems, svarbu turėti planą ir, nemažiau svarbu, galimybes jo laikytis: sustyguotą komandos darbą, tvarkingą, aprūpintą darbo erdvę, kurioje galėtumėte sėkmingai tuos planus įgyvendinti, be papildomų trukdžių, klausimų. Ypač svarbi ir aplinka. Ir tai nėra tik apie interjerą, baldus. Reikėtų apsupti save žmonėmis, kurie įkvepia, palaiko“, – sako L. Panovienė.
S. Pūrienės teigimu, žmogus kartais pats nesupranta, kad atsidūrė toksiškoje aplinkoje. „Galbūt mes esame toksiškoje aplinkoje, nuvertinami, išnaudojami ir todėl jaučiame liūdesį prasidedant darbo savaitei. Tokiais atvejais rekomenduočiau svarstyti apie kitą darbo vietą“, – patarimais dalinasi ji.
Visgi, ne visada kalta aplinka, kartais priežasčių reikėtų paieškoti savyje. „Depresyvi nuotaika ar nerimas gali būti ir dėl žemos savivertės. Galbūt esame patys linkę save nuvertinti, darbe jaučiamės nevykėliai, o kad taip neatrodytume labai stengiamės tą nuslėpti, hyperkompensuojame – dirbame viršvalandžius, dirbame per pietų laiką, labai jautriai reaguojame į pastabas ir stengiamės būti tobuli. Todėl svarbu atsakyti sau į klausimus, kodėl man liūdna, kaip aš save vertinu? Jei liūdesys susijęs su saviverte, darbo keitimas gali nepadėti. Geriau padėtų terapija“, – skirtumus įvardina psichologė.
Darbas tik darbe
Atėjus savaitgaliui kartais sunku ilsėtis? Nuolat galvoje kirba mintys apie neatliktas užduotis? „Viena vertus, tai gali būti per dideli užmojai – nusimatome atlikti daugiau darbų, nei turime tam galimybių, arba susiduriame su nepastebimais „laiko vagimis“. Reikėtų atkreipti dėmesį į aplinką – ar joje nėra, kolegų (šeimos narių), kaskart kalbančių temomis, kurios blaško dėmesį, nuolat klausinėjančių ir pertraukiančių dėmesį. Tuomet darbas, kurį būtų galima atlikti vos per kelias minutes, užsitęsia, nes reikia vėl ir vėl sugrįžti, įsigilinti“, – teigė L. Panovienė.
Jos teigimu, tinkamas sprendimas galėtų būti – darbo erdvė ir darbo aplinkos pasirinkimo galimybės, aiškus erdvės zonų padalinimas į poilsio, kavos iš pašnekesių, taip pat tyliąsias bendradarbystės erdves, uždarus ofisus. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo dienotvarkės planavimo higieną. Priežastis gali būti paprasčiausias planavimo ir koncentracijos įgūdžių trūkumas. Visgi dažniausiai „užsiverčiama“ skubiais, tačiau ne tokiais svarbiais darbais. To galima išvengti ne prioritetinius darbus deleguojant, renkantis atitinkamas paslaugas ir partnerius, kurie tinkamai pasirūpina svarbiomis verslui sritimis.
Psichologė – psichoterapeutė S. Pūrienė, kalbėdama apie poilsį nuo darbų primena, kad, jei nuolat galvojama apie darbą, poilsis tampa neproduktyvus. Visų pirma, verta pagalvoti, kodėl apskritai galvojama apie darbą? Kokia to nauda? Ar tikrai galvodami apie darbą savaitgaliais, darbo dienomis darbas atliekamas geriau?
„Tikriausiai, ne. Iš tiesų, galvojimas apie darbą yra ne kas kita, o nerimas. Kai nerimaujame, esame tarsi pakibę ore, negyvename, energijos resursus naudojame nerimui. Kartais žmonės galvoja, kad jei viską apgalvos, tada viskas bus gerai ir nieko neatsitiks, bet tai mitas. Todėl siūlyčiau atkreipti dėmesį, kokios man mintys sukasi apie darbą. Ar tai naujos idėjos, kas gali būti produktyvu? Ar tai nerimas, apie tai, kaip reikės kažką atlikti ir bus nemalonu?“ – sako S. Pūrienė.
Anot jos, ilsėtis irgi reikia mokėti – dirbant intelektinį darbą, galbūt geriausiai pailsėti padėtų fizinė veikla, dirbant fizinį darbą, poilsiui vertėtų rinktis pasyvų laiką, o jei darbas su žmonėmis, geriausia ilsėtis be intensyvaus bendravimo, taip, kad būtų galima pabūti su savimi, gamtoje, su knyga ar muzika.
„Profesinės literatūros skaitymas irgi panašiau į darbą, nei į poilsį, todėl vertėtų skaitymui rinktis literatūrą, kuri leistų smegenims pailsėti, o ne veikti darbiniu režimu“, – rekomendacijomis dalinasi specialistė.
Apatija ir energijos trūkumas
„Apatija dažnai gali būti siejama su perdegimu arba depresija, kai ilgai laiką atrodo, kad visko jau per daug, nebėra poilsio ir darbo balanso. Kūnas pradeda siųsti signalus, kad sustotume, kurie ir pasireiškia apatija ir energijos trūkumu“, – paaiškina psichologė.
Pasak jos, kai veikla iš kurios gyvenama yra dar ir maloni, neretai nėra aiškaus darbo laiko, tad lengva perdegti. „Kūnas visą laiką būna darbiniame režime. Prie to gali prisidėti ir asmenybiniai dalykai – kaip sunkumai brėžti ribas, nedirbti viršvalandžių, gebėti pasakyti ne didesniam krūviui ir prašymams, nebūti prieinamu visą parą. Gali būti, kad sau keliame nerealius standartus ir tada pasmerkiame save nuolatiniam nepasitenkinimui, nes to, ko tikimės iš savęs, neįmanoma gauti. Todėl apibendrinus, apatija – signalas sustoti“, – teigia S. Pūrienė.
