„Bakterija buvo nustatyta daugiau kaip prieš 100 metų, tačiau niekas į ją nekreipė daug dėmesio. Buvo įprasta manyti, kad žmogaus skrandis yra per rūgštus mikrobams gyventi“, – teigia „Antėja“ medicinos centro laboratorinės medicinos gydytoja.
Anot jos, mokslininkai nustatė, kad H. pylori – svarbiausias rizikos veiksnys susirgti dažniausiai pasitaikančiu skrandžio vėžiu, kuris pažeidžia apatines skrandžio dalis.
Gydytoja perspėja, kad H. pylori atakuoja skrandį saugančią gleivinę savo išskiriamais fermentais, kurie sumažina skrandžio rūgščių rūgštingumą.
Tai susilpnina skrandžio gleivinę, todėl gali būti pažeistas skrandžio audinys ir dvylikapirštė žarna. Kai kuriais atvejais bakterijos gali sukelti skausmingų opų viršutiniame virškinimo trakte.
Gydytojos teigimu: „H. pylori yra dažna infekcija. Daugelis žmonių ją turi – apie 50 – 70 % pasaulio gyventojų. Daugiau nei pusė jų yra vyresni nei 50 metų. Įtakos taip pat turi rasė ar etninė priklausomybė. Beveik pusė žmonių iš Rytų Europos turi H. pylori. Iki 80 % užsikrėtusių bakterijas nešioja daugelį metų to nė nežinodami, nes nejaučia jokių simptomų.“
E. Marciuškienė tvirtina, kad bakterija gali užsikrėsti ir vaikai. Ji randama maždaug 5 % vaikų iki dešimties metų. Labiausiai tikėtina, kad H. pylori užsikrės vaikai, gyvenantys prastomis sanitarinėmis sąlygomis.
Kaip suprasti, ar turite šią bakteriją?
„Žmonėms gali pasireikšti skrandžio gleivinės uždegimas, vadinamas gastritu. Taip pat gali atsirasti opos skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje.
Tuomet kankina šie simptomai: bukas ar deginantis pilvo skausmas, suintensyvėjantis praėjus 2 – 3 valandoms po valgio, taip pat naktį, kai skrandis tuščias.
Skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki valandų ir gali atsirasti ir praeiti nuo kelių dienų iki savaičių. Kartu gali varginti nuolatinis sotumo jausmas, pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas, vėmimas, apetito dingimas, nepaaiškinamas svorio kritimas. Gali būti tamsios išmatos dėl kraujo priemaišų“, – kalba gydytoja.
Pasak jos, sveikatos specialistai vis dar negali atsakyti, kaip tiksliai plinta ši bakterija. Gali būti, jog mikrobai perduodami per burną, pavyzdžiui, bučiuojantis, ar per rankas, jei jos tinkamai nenuplaunamos.
Panašu, jog H. pylori gali plisti įvairiais būdais, nes ji randama žmonių seilėse, dantų apnašose ir išmatose. Netgi gali slypėti užterštame vandenyje ir maiste.
Kyla pavojus susirgti skrandžio vėžiu
„Tiek H. pylori infekcijos nustatymui, tiek gydymo efektyvumui įvertinti pats geriausias tyrimas – H. pylori išmatose nustatymas, – teigia gydytoja. – Taip pat H. pylori infekcija gali būti patvirtinta, kai iš skrandžio arba žarnyno gleivinės paimamas nedidelis audinių mėginys – biopsija. Jei tyrimo metu aptinkamas bakterijų išskiriamas fermentas ureazė, gydytojai gali patikrinti ten esančią bakteriją.“
E. Marciuškienė taip pat pastebi, kad kraujo tyrimas gali parodyti, ar organizme yra prieš infekciją kovojančių antikūnių. Deja, tai nepadeda atskirti, kada infekcija buvusi, ir kada esama. Dėl šios priežasties antikūnių tyrimas bejėgis ir bandant nustatyti gydymo efektyvumą, nes tyrimas gali būti teigiamas ir metai po sėkmingo bakterijos pašalinimo.
„Nors H. pylori infekcija pati nesukelia ligų, daugeliui žmonių lėtinė infekcija lemia ilgalaikį skrandžio uždegimą (vadinamą neatrofiniu gastritu). Jis gali sukelti keletą kitų būklių, pavyzdžiui, atrofinį gastritą – tai skrandžio gleivinės plonėjimą, ir tam tikrus skrandžio vėžio tipus“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji sako, kad dėl savo vaidmens sukeliant skrandžio vėžį, 1994 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra H. pylori klasifikavo kaip žmogaus kancerogeną arba vėžį sukeliantį agentą, o 2021 m. Nacionalinės toksikologijos programos 15–oji ataskaita apie kancerogenus įtraukė lėtinę H. pylori infekciją į medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, sąrašą.
Gydytoja teigia, kad užsikrėtusiems H. pylori žmonėms dažniausiai skiriamas antibiotikų ir vaistų derinys, padedantis sumažinti rūgštingumą skrandyje 7 – 14 dienų. H. pylori infekciją išsigydo 80 –90 % žmonių.
Anot jos: „Tai priklauso nuo genetikos. Štai kodėl po gydymo būtina pasitikrinti, ar pavyko pašalinti šią bakteriją. Kaip sako gastroenterologai „vienintelė gera H. pylori bakterija yra negyva bakterija“.
Autorius: Orinta Sereičikaitė
250 degtinytės triskart dienoje; ir aš, iš H. Pilori liekam patenkinti.
Bėda, Chūyijkinienė urzgia.
