Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.
„Jei manęs paklaustų, ar reikia lapus rudenį sugrėbti, atsakyčiau – taip, nes būtent juose gali slypėti pavojingos sodo augalų ligos, kurioms peržiemoti dabar vienas juokas, nes jau ir pati pamiršau, kada didelius šalčius turėjome, – aiškino patyrusi sodininkė.
– Vyšnių kokomikozė, serbentų deguliai ar tamsioji miltligė ir daugelis kitų grybinių ligų sukėlėjų gali padaryti labai daug žalos, todėl verta pasiraitoti rankoves ir paimti į rankas grėblį, juk tai vienas iš paprasčiausių būdų, kaip sumažinti augalų ligų plitimą sode.“
Kita vertus, jei jau planuojama lapus išmesti ar, neduok Dieve, sudeginti, geriau juos tiesiog palikti, nes nukritę lapai sudaro natūralų mulčią, sulaiko šilumą ir tampa tam tikra apsauga. Per žiemą po truputį irdami, pavasarį jie tampa geru viršutiniu žemės sluoksniu, virsta turtinga medžiagų trąša.
Jei nepatinka estetinis vaizdas, lapus galima sugrėbti po krūmais ar gyvatvore, į lysves ar gėlynus. Tačiau sergančių medžių lapus sodininkė pataria sugrėbti ir pašalinti. „Pagaliau išeitis gali būti ir maišai, į kuriuos galima sudėti lapus, o vėliau juos panaudoti“, – aiškino J.Pukienė.
Atbaido estetinis vaizdas
Pasak J.Pukienės, daugumos medžių lapai, išskyrus ąžuolo, suirs labai greitai, jei bus kompostuojami sluoksniuojant su durpėmis, žemėmis ar organinėmis trąšomis, mėšlu.
„Jei supilate tik lapus, tada tikrai ilgai lauksite, – įspėjo sodininkė ir patarė, kaip geriausiai juos kompostuoti. – Geriausias santykis būtų toks: lapai turėtų sudaryti apie 70 proc. į kompostą dedamų medžiagų, likusius 30 proc. turėtų sudaryti organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas (20 proc.) ir dirva (apie 10 proc.). Taip pagamintą kompostą bus galima naudoti kitų metų rudenį.“
Jei rietuvę ruošiate rudenį, perkaskite ją vasaros pradžioje, o jei lapus kompostuoti nuspręsite pavasarį, rietuvę perpurenti reikės po kelių mėnesių. Tokiu būdu ruošiamas lapų kompostas subręs per 1,5 metų.
Beje, sodininkė pastebėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl nesiryžtama kompostuoti lapų, yra ta, kad kompostavimo vietos dažnai atrodo neestetiškai. „Manau, kad tai klaidingas mąstymas, nes komposto vietą galima labai įdomiai ir gražiai įrengti ar tiesiog užmaskuoti augalais bei originaliomis sienelėmis, – patarė specialistė. – Tereikia fantazijos ir kompostavimo konteineriai gali tapti gražiu mažosios architektūros elementu.“
Nereikės tręšti
Biologijos mokslų daktaras Leopoldas Juknevičus pripažino, kad kompostinėje žemėje pasodintų augalų metus nereikės tręšti. Taip pat juos laistyti teks kur kas rečiau negu tuos, kurie augs durpių substrate ar daržo žemėje.
„Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė. Kad lapai nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, juos reikia padžiovinti ir sumaišyti su kitomis atliekomis“, – aiškino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad lapus reikia ne rauginti, o pūdyti, todėl kompostui netinka rauginių medžiagų turintys ąžuolo lapai, taip pat riešutmedžio lapai, nes juose yra kitų augalų augimą stabdančių medžiagų. Kompostui ruošti būtinas puikus vėdinimas. Neturintiesiems specialios dėžės L.Juknevičius patarė lapus krauti į medinį aptvarą. Ant kiekvieno žalių atliekų sluoksnio reikėtų užmesti porą kastuvų žemės, kad geriau daugintųsi bakterijos.
Kompostą būtina pridengti polietileno plėvele, beasbesčio šiferio lakštu ar kita danga, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų. Trąša bus geresnė, jei bus naudojamas komposto aktyviklis, kuris ardo organines sodo liekanas, reguliuoja dirvos rūgštingumą ir neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams.
Pabarsčius šio priedo, trąša tinkama naudoti po 6–8 savaičių. Galima pasigaminti nuovirą iš šieno lazdelės bakterijų, kurios aktyviai skaido organiką. Tokį šieną reikia 15–20 min. pavirinti, kiekvienam litrui vandens pridėjus po šaukštą kreidos. Uždengtą indą reikia pastatyti šiltoje vietoje. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė – tai bus suaktyvėjusios bakterijos. Šiuo nuoviru laistant kompostą organinės medžiagos suyra dar sparčiau.
Kas tinka kompostui
Kompostui ruošti tinka visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augalai, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, arbatos, kavos tirščiai.
Jeigu į komposto krūvą norima dėti ką tik nupjautą žolę, ją reikėtų padžiovinti arba sumaišyti su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Nupjauta ir į krūvą sukrauta žolė gali pradėti rūgti ir sulėtinti arba visiškai sustabdyti komposto gamybą.
Jei į komposto dėžę ketinama įmesti piktžolių su subrendusiomis sėklomis, jas vertėtų uždengti skaidria plėvele ir palaikyti saulės atokaitoje. Taip sėklos perkais, sušus ir praras daigumą.
Komposto konteinerio konstravimas
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo arba medienos. Vielos tinklas turi būti maždaug 90 cm aukščio, pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių.
Konstruojant medinį konteinerį reikėtų įrengti du skyrius. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas, o antrajame tuo pat metu kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
Priekinės konteinerio sienelės turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn, kad būtų galima jas pakelti. Taip susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
Komposto konteineriui geriausiai tinka puvimui atspari mediena.
Surenkant konteinerį, tarp lentų būtina išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies reikia pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
Kad deguonis patektų ir iš apačios, plytas, ant kurių statomas konteineris, patariama sudėti statmenai.
Lijana Cibulskienė