Vytautas ir Adelė pradėjo auginti deksterius, kai moteris sulaukė pensijinio amžiaus. Vėliau sužinoję, kad deksteriai mėgsta moliūgus, pasisodino ir jų.
„Švelniai tariant, moliūgų užaugo gal 50 kartų daugiau, negu tiems galvijams reikia“, – kaip deksterių ūkis virto moliūgų ūkiu, pasakojo Adelė.
Adelė moliūgus skirsto į tuos, kurių sėklos turi lukštą, ir tuos, kurių sėklos yra belukštės.
„Jeigu norėtumėte skanių sulčių išgerti, blynų ar pyragą išsikepti, aš pasiūlyčiau vienokius Jums. O jeigu norėtumėte troškinį, sriubą ar prie mėsytės, kitokių moliūgų pasiūlyčiau. O jeigu rauginti – dar kitokius“, – aiškino Adelė.
Vėliau Adelė ir Gian Luca patraukė pasižvalgyti po moliūgų laukus.
Adelė atskleidė, kaip geriausia suprasti ar moliūgas pakankamai sunoko ir yra tinkamas valgyti. Moteris atskleidžia, kad viską atskleidžia kotelis. Jeigu kotelis ties moliūgu yra sudžiūvęs, laikas skinti, o jeigu ne – dar reikia panokinti.
Neišmeskite moliūgų likučių
Gian Luca išgirdęs, kad Adelė žada gaminti blynus be miltų ir kiaušinių, juokavo, kad tai bus blynai be nieko. Tačiau paragavęs jų, juokai išsisklaidė – blynai paliko be žado.
Deksterių ūkyje Gian Luca paragavo arbatos iš moliūgų žievelių. Adelė patarė neišmesti ir moliūgų minkštimo – išsaugokite sėklas, jas išdžiovinkite ir pakepinkite. Taip gausite nuostabų ir greitą užkandį. O patį minkštimą galite naudoti sriubai ar troškiniams gerinti.
Gian Luca nurodo, kad moliūgai puikiai tinka ir saldiems, ir nesaldiems patiekalams bei parodė, kaip pasigaminti moliūginius keksiukus ir pyragą su moliūgais bei silke.
