Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios sąlygos palankios pelėsio veisimuisi, kaip jis gali paveikti sveikatą bei ką svarbu padaryti, kad jo atsikratytumėte.
Išduoda išvaizda ir kvapas
I. Taraškevičienės teigimu, konkrečią namuose įsiveisusio pelėsio rūšį galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
„Dažniausiai pelėsį vertiname pagal jo spalvą: paprastai tai jis būna juodas, tamsiai pilkas, tamsiai žalias ir kitų spalvų. Iš spalvų negalima spėti, koks tai pelėsis, nes konkretus pelėsis augdamas ant paviršiaus spalvą gali keisti laikui bėgant, o tą pačią spalvą gali turėti kelios pelėsio rūšys.
Matydami juodą pelėsį galime įtarti kelias dažniausiai pasitaikančio pelėsio rūšis, bet konkrečiu atveju negalime pasakyti be tyrimo“, – aiškino pašnekovė.
Pastebėjus ant paviršių augantį pelėsį aišku viena – tai yra pelėsis, kuris prisitaikė augti ant paviršių ir paprastai nėra prisitaikęs gyventi žmogaus organizme.
Tačiau kai kurios pelėsių rūšys gali sukelti alergines reakcijas arba grybelinį susirgimą nusilpusio imuniteto asmenims, arba toksinę reakciją dėl mikotoksinų išskyrimo į patalpų orą.
Pasak pašnekovės, patalpose gali būti pelėsio sporų, nors jų plika akimi nepamatysime. Apie problemą išduoda vizualiai matomas pelėsis ant sienų, lubų, grindų, prie santechninių įrenginių ir kitose vietose:
„Kai susidaro palankios sąlygos, tam tikros drėgmės zonos, jose pelėsis randa palankią terpę ir pradeda intensyviau daugintis, tuomet jį vizualiai pamatome.“
Kalta ne tik drėgmė
Palankios sąlygos susidaro dėl kelių priežasčių. Viena jų – per didelis drėgmės kiekis patalpose.
„Paprastai tai yra vietos, patalpos, iš kurių nėra tinkamai pašalinama drėgmė, ji kaupiasi. Žmonės puikiai žino, kad tose vietose, kur yra drėgmės ir ji nėra pašalinama, pavyzdžiui, prie praustuvų, vonių, dušų atsiranda pajuodavimai“, – sakė I. Taraškevičienė.
Kita priežastis, dėl kurios gali veistis pelėsis – peršąlančios pastato konstrukcijos ir drėgmės sąveika.
„Kai sienos arba langai nepakankamai apšiltinti, o mes savo gyvybinės veiklos metu – kvėpuodami, skalbdami, gamindami maistą – išskiriame pakankamai daug drėgmės, ji susikondensuoja ant šaltų paviršių ir pavirsta mikrolašeliais. Ten pelėsis randa palankias sąlygas veistis“, – teigė NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.
Tai, kad pelėsis veisiasi patalpoje, tačiau jo nematome, nes pelėsiu pažeista vieta užstatyta baldais, gali išduoti ir specifinis kvapas. Taip pat vienas iš indikatorių gali būti alerginių reakcijų paūmėjimas ar jų išsivystymas:
„Galbūt žmogus serga astma ir ji jam paūmėja būnant konkrečioje patalpoje – tada galime įtarti, kad galbūt toje patalpoje yra pelėsio.
Kaip minėta, pelėsis gali sukelti alergiją, grybelinį susirgimą asmenims, turintiems nusilpusį imunitetą, dėl toksinio poveikio dirginti gleivines, odą ar net turėti ilgalaikį neigiamą poveikį.
Yra mokslo duomenų, kad pelėsių išskiriami toksinai gali turėti net kancerogeninį poveikį. Tačiau, kad pasireikštų simptomai ar sveikatos sutrikimai, žmogaus organizmas turi būti ilgą laiką veikiamas toksino.
Jeigu žmogus turi polinkį į alergiją, jam pelėsis gali sukelti astmos ar kitos alerginės reakcijos priepuolį, – teigė I. Taraškevičienė.
Kone didžiausią riziką pelėsis kelia į alergiją linkusiems arba alerginėmis ligomis sergantiems asmenims, tačiau lygiai taip pat pelėsis pavojingas vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus asmenims, kurių organizmo gebėjimas apsiginti silpsta.
Svarbiausia pašalinti priežastį
Pasiteiravus, kokios priemonės gali padėti išnaikinti pelėsį, specialistė teigia, kad pelėsį galima naikinti mechaniškai, pavyzdžiui, jį nugramdant.
„Atliekant mechaninį šalinimą, būtina dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonės. Tai yra – būti su respiratoriumi, dabar daugelis juos turime“, – pataria pašnekovė.
Kita išeitis – panaudoti prekybos centruose randamas priemones pelėsio naikinimui. Tačiau jos nebus efektyvios, jei nešalinsite pelėsio veisimosi priežasčių:
„Jeigu nepašalinsime pagrindinės priežasties, cheminės priemonės, jeigu pakankamai giliai įsiskverbia, užsilaiko, grybelis ten nenorės veistis ir toje vietoje nesiveis, bet galbūt jis atsiras kitoje vietoje. Visais atvejais reikia įsivertinti, dėl kokių priežasčių pelėsis įsiveisė ir pašalinti priežastį.“
Jei pelėsis atsiranda dėl drėgmės pertekliaus, kuris atsiranda dėl nepakankamos ventiliacijos (pavyzdžiui, patalpose, kuriose susidaro daug drėgmės), nėra įrengtas mechaninis vėdinimas, dažniau reikėtų vėdinti patalpas atidarius langus.
„Kalbant apie sienų ir langų peršalimą, teko matyti vieną namą Vilniuje, daugiabutį, kurio visi butai, besiriboję su išorine siena, buvo pažeisti pelėsio. Kai sienos peršąla, net ir nedidelis drėgmės kiekis sukuria palankias sąlygas pelėsiui veistis. Šios priežasties šalinimas reikalauja gana didelių investicijų, reikalingų apšiltinti pastatą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apšiltintose patalpose būtinas efektyvus patalpų vėdinimas, kitaip gali imti veistis pelėsis dėl nepašalinamos drėgmės, kuomet šiltinant pastatą reikšmingai padidinamas patalpų sandarumas (pvz., naikinamos orlaidės keičiant langus, įrengiant neatveriamus langus)“, – teigė NVSC Visuomenės sveikatos saugos skryiaus vedėja.
I. Taraškevičienė priduria, kad jeigu mechaniškai pašalinsime pelėsį, bet nepašalinsime jo veisimosi priežasties, pelėsis ir vėl atsiras arba toje pačioje vietoje, arba kitoje vietoje tose pačiose patalpose.
