Ilgus mėnesius, kai šalyje buvo įvestas galimybių pasas, kaip vienas būdų jį gauti buvo ir teigiamas antikūnų testas, parodantis, kad žmogus yra susidūręs su virusu. Tiesa, metų pabaigoje paskelbta, kad pasiskiepijus šis testas, jei bus teigiamas, negalios, o laikui atėjus bus būtina trečioji skiepo dozė.
Portalas tv3.lt primena, kad tuomet užvirė diskusijos, kodėl pasiskiepiję dviem skiepo dozėmis, bet turintys aukštus antikūnų titrus, verčiami skiepytis toliau, o nesiskiepijusiems gauti galimybių pasą pakako ir pačios žemiausios antikūnų lygio ribos. Dabar gi pažymima, kad antikūnų testai galėtų turėti kitą svarbų vaidmenį.
Patvirtintų persirgtą ligą
Paklausta, koks gi ir šiandien galėtų būti antikūnų tyrimo vaidmuo, VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelis aspektus.
Pasak jos, pirmiausia, atliktas testas leistų žmogui žinoti, ar jis neseniai persirgo koronavirusu ir yra imunizuotas.
„Jei žmonėms smalsu, niekas netrukdo pasidaryti ar pakartotinai atlikti antikūnų testą. Tik jau ne sykį akcentuota, kad antikūnų buvimas savaime nėra garantija, kad neužsikrėsi ir nesusirgsi virusu.
Bet toks žinojimas yra ypač svarbus tiems, kurie nėra vakcinuoti arba vakcinuoti labai seniai. Ir kai aplinkui omikronas siautė, tai visai tikėtina, kad didelis antikūnų titras leistų įvertinti, jog žmogus persirgo, nors gal ir nejautė simptomų ar kad ir jautė, bet nepasidarė tyrimo“, – aiškino specialistė.
Tiesa, jei faktą apie persirgimą norėtų išsiaiškinti jau pasiskiepijęs žmogus, tiksliausiai tą patvirtintų imunoglobulino G klasės antikūnų prieš N (nukleokapsidės) baltymą (anti-N IgG) tyrimas, mat tokie antikūnai organizme susidaro tik persirgus koronaviruso.
„Tai rodytų hibridinę imunizaciją – ir po vakcinos, ir persirgimo. Tokia apsauga, tikėtina, truktų ilgiau“, – sakė A. Žvirblienė.
Kartu ji pridūrė, jog bet kuriuo atveju tyrimo nereikėtų kartoti kas 2–3 mėnesius. „Manau, jei po įtariamo persirgimo praėjo ne mažiau kaip 2 savaitės, galima pasidaryti antikūnų tyrimą. Tai būtų netiesioginis patvirtinimas, kad žmogus persirgo. Ir galima tada dėl įdomumo tokį testą pakartoti rudens link. Bet kol kas nežinome, nei kokios atmainos bus rudenį, nei kokia skiepijimo strategija“, – pastebėjo mokslininkė.
Padėtų išsiaiškinti visuomenės imunizacijos lygį
Pašnekovė taip pat pažymėjo, kad antikūnų tyrimas pasitarnautų atliekant sero-epidemiologinį tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti, koks yra bendras visuomenės imunizacijos lygis.
„Labai būtų įdomu atlikti tokį tyrimą ir, labai tikėtina, kad jis ir bus suorganizuotas. Ypač būtų įdomu žinoti apie tuos žmones, kurie nėra pasiskiepiję – kokia jų dalis gautų teigiamą serologininį tyrimą. Toks tyrimas iš esmės leistų prognozuoti situaciją artėjant rudeniui, padėtų atsakyti į klausimą, kokia visuomenės dalis yra imunizuota“, – pastebėjo ji.
Ji priminė, kad ir Jungtinėje Karalystėje sprendžiant dėl laisvinimų buvo paskelbta, kad pasiektas 95 proc. imunizacijos lygis. „Ir tą vertinant buvo įtraukti tiek tie, kurie persirgę, kurie pasiskiepiję, tiek tie, kurie ir pasiskiepiję, ir persirgę. Tokia informacija yra labai svarbi“, – pastebėjo mokslininkė.
Paklausta, ar būtų sudėtinga ir pas mus išsiaiškinti ne tik bendrą populiacijos imunizacijos lygį, bet ir patikrinti, kiek ilgalaikė yra apsauga minėto kryžminio imuniteto atvejais, pašnekovė tikino, jog tai realu.
„Tuos duomenis išanalizuoti tikrai įmanoma, mūsų analitikai ir vakcinų veiksmingumą tokiu būdu vertino. Juk apie vakcinaciją yra duomenys e.sveikatoje, taip pat yra duomenys ir apie persirgimus, kurie pasidarė PGR testą arba, kai vėliau buvo pripažįstama, ir greitąjį antigeno testą. Manau, kad ir kitos šalys darys tokius tyrimus, nes tos prognozės artėjant rudeniui yra vis dėlto svarbios“, – pabrėžė A. Žvirblienė.
Ištirti įmonės, miesto ar visos šalies imunizaciją
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas taip pat priminė, kad dar pandemijos pradžioje užpirktus antikūnų testus tuo metu ypač reikėjo naudoti.
„Jie tada galėjo aiškiai pasakyti ir numatyti, kur infekcija plinta, kur kokių prevencijos priemonių reikia, kur kas turi gal daugiau izoliuotis, kaip skirstomi srautai, kur daugiau rizikų, kaip jas valdyti. Štai šitas momentas buvo praleistas negrįžtamai.
Kita vertus, sąlyginai negrįžtamai, nes kai jau infekcija bus suvaldyta, toliau vėl bus svarbu tai atsekti, kai prasideda kita banga. Tada antikūnų testai vėl bus labai vertingi. Tam tikroje situacijoje, žiūrint dėl ko juos naudoji, jie yra vertingesni už PGR testus. Viskas priklauso, kokį norima gauti atsakymą“, – kalbėjo jis.
Virusologas pažymėjo, kad antikūnų testai naudingi tuo, kad leidžia nustatyti infekcijos paplitimą populiacijoje, vienoje ar kitoje bendruomenėje, įmonėje, gamykloje, mieste ar net valstybėje.
„Net ir dabar galima paimti bet kokios įmonės kolektyvą, tai antikūnų testas parodys, kokia dalis žmonių yra ir nesirgę, ir nesiskiepiję“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Galima ištirti imant kraują ar seilių mėginį
Portalas tv3.lt primena, kad antikūnai (Ak) susidaro žmogaus organizme kaip imuninio atsako prieš SARS-CoV-2 virusą dalis ir juos gamina B tipo ląstelės. Juos galima aptikti tiriant kraują arba seilių mėginį.
Antikūnų tyrimai gali būti kokybiniai, rodantys, ar apskritai yra antikūnų ir žmogus yra susidūręs su infekcija (ar skiepytas) bei jie gali būti kiekybiniai, nustatantys antikūnų kiekį.
IgG klasės antikūnus galima patikimai aptikti praėjus 14 dienų po SARS-CoV-2 viruso infekcijos ar vakcinacijos ir jie išlieka ilgiau nei IgM klasės antikūnai. Aukščiausias antikūnų lygis prieš SARS-CoV-2 virusą pas daugumą žmonių yra pasiekiamas praėjus keturioms ar penkioms savaitėms po užsikrėtimo ir vėlesniais mėnesiais jis sumažėja.
Atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip ligos sunkumas, infekcijos trukmė, amžius, genetiniai veiksniai, gretutinės ligos ir naudojamo tyrimo charakteristikos, daugumai asmenų IgG klasės antikūnai gali būti aptikti mažiausiai vienerius metus, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Iki šiol neutralizuojantys antikūnai, blokuojantys viruso patekimą į šeimininko ląsteles, buvo geriausias apsaugos nuo pandeminio SARS-CoV-2 viruso infekcijos rodiklis. Tačiau neutralizuojančių antikūnų įprastais tyrimo metodais nustatyti nėra galimybių. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami tik mokslinėse laboratorijose.
Teigiamas antikūnų tyrimo prieš pandeminio SARS-CoV-2 viruso rezultatas gali rodyti ankstesnę infekciją arba vakcinaciją. Taip pat serologiniai Ak tyrimai gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar konkreti vakcinos serija sėkmingai sukėlė antikūnų atsaką asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
