Nenuostabu, kad vaikai kartais pasako keisčiausių dalykų. Visi esame girdėję vaikų pasakojimų apie tai, kaip jie matė pabaisas arba vaiduoklius, ypač pabudę vidury nakties. Bet viena maža mergaitė tokius dalykus pakylėjo į gerokai aukštesnį lygį.
Po keleto vakarų, praleistų prižiūrint dukterėčią, viena moteris liko pakraupusi. Savo tapatybės atskleisti nenorėjusi teta prižiūrėjo mergaitę, kol jos tėvai buvo išvažiavę pailsėti, bet greitai pastebėjo, kad mergaitė yra kone apsėsta minčių apie mirtį ir šia tema uždavinėja labai nepatogius klausimus.
Nežinodama, kaip reaguoti į tokį gąsdinantį elgesį, moteris kreipėsi patarimo į žurnalą, rašoma mirror.co.uk.
Ji rašė: „Mano maža dukterėčia dabar išgyvena siaubo fazę. Ji mėgsta laidoti savo žaislus kieme ir tada bando juos „prikelti iš mirusiųjų“, skaito knygeles su siaubo istorijomis, organizuoja dvasių iškvietimo seansų mūsų mirusiam katinui ir visą laiką kalbą apie mirtį ir apie pomirtinį gyvenimą. Ji tiesiog prieina nei iš šio, nei iš to, ir klausia, ar mes greitai mirsime, arba pradeda vardinti įvairius būdus, kuriais žmonės miršta, ir klausia mūsų, kuris mums labiau patiktų. Dar klausia, ar keliausime į pragarą ir ar galėtume nuo jos velniui perduoti linkėjimų, nes „jis mano draugas“.
Sutrikusi teta sako nežinanti, iš kur dukterėčia prisiklausė apie velnius, nes šeimoje visi – ateistai.
Ji sako: „Ar turėčiau su ja pasišnekėti apie pomirtinį gyvenimą ir vaiduoklius? Ar tiesiog nekreipti dėmesio? Viena vertus, baisoka, kita vertus, nenoriu daugiau leisti dienų kalbėdama apie savo laidotuvių planus. Ką daryti?“
Jai skirtas patarimas buvo pernelyg nesijaudinti – mergaitės susidomėjimas makabriškais dalykais turbūt kyla iš to, kad visi kiti šių temų labai bijo. Geriausia tokiam vaikui nustatyti ribas – šios temos neturi būti tabu, bet taip pat apie jas nevertėtų šnekėti visą laiką. Taip pat patariama atkreipti dėmesį, ar mergaitė rimtai nemąsto apie savižudybę, ar jai nekyla noras kaip nors save ar kitus žaloti. Bet jei tokių ženklų nėra, situaciją reikėtų priimti taip pat, kaip ir bet kurią kitą vaikystės maniją.
