Gydytojas pasakojo, kad susidurti su užspringusiais ar galimai kažką nurijusiais vaikais susidurti tenka bene kiekvieną budėjimą. 80 proc. užspringusių vaikų yra jaunesni nei 3 metų amžiaus, tačiau absoliuti dauguma jų, pasak B. Jonuškos, yra 1–2 metų amžiaus.
Tokio amžiaus vaikai jau gali vaikščioti, o jų neribotas smalsumas neretai paskatina juos paragauti įvairių daiktų, kurių į burną dėti nereikėtų. Gydytojas taip pat pridūrė, kad mažų vaikų kvėpavimo takų spindis mažesnis, todėl ir užspringsta jie dažniau ir lengviau.
B. Jonuška įvardijo ir daiktus ar produktus, kurie dažniausiai sukelia springimą ir yra pavojingiausi: „Dažniausiai springstama, kai į kvėpavimo takus patenka žemės riešutai, taip pat dažnai springimą sukelia įvairūs kiti riešutai, sėklos (arbūzų sėklos), spraginti kukurūzai, įvairūs daiktai iš metalo ir žaislų dalys.
Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai springsta maistu, o vyresni – nevalgomais daiktais: monetomis, sąvaržėlėmis, smeigtukais, kamšteliais nuo tušinukų. Balionėliai, pirštinės ir kiti guminiai daiktai yra dažniausiai sukeliantys fatališkas baigtis vaikams užspringus. Pavojingiausi vaikams yra daiktai, kurie yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir su lygiu paviršiumi, nes jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose yra sunkiai pašalinami.“
Nuo vietos, kurioje užstrigo svetimkūnis, priklauso ir pasireiškiantys simptomai. Pasak gydytojo, dažniausiai užspringus kvėpavimo takai uždaromi tik dalinai, todėl vaikas pradeda kosėti, dažniau kvėpuoti, girdisi stridoras. Klasikiniai požymiai, iš kurių galite nuspręsti, kad vaikas užspringo, yra trys – švokštimas, kosulys ir susilpnėję kvėpavimo garsai, vis dėlto, šie simptomai pasireiškia ne visada.
„Jei svetimkūnis patenka į apatinius kvėpavimo takus, pradžioje simptomų gali ir nebūti, tačiau vėliau pasireiškia ilgai trunkantis kosulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas ar pasikartojantys plaučių uždegimai. Svetimkūniui visiškai obturavus kvėpavimo takus vaikas nebegali kalbėti, nekosti, trūkstant deguonies tampa cianotiškas (pamėlęs) ir gali prarasti sąmonę. Jeigu viskas prasidėjo labai staigiai, prieš tai nebuvo jokių ligos požymių ir vaikas valgė, žaidė su smulkiais daiktais, galima įtarti springimą ir reikia nuspręsti, ar vaikui reikia pagalbos, ar ne“, – pasakojo gydytojas.
Ką daryti vaikui užspringus?
Pasak B. Jonuškos, jei vaikas kosėja, nieko daryti nereikia, nes kosulys yra geriausias būdas svetimkūniui pašalinti. Svarbiausia nedaryti klaidos ir netrankyti vaikui per nugarą, jei jis smarkiai kosėja ar verkia. Tokiu būdu svetimkūnis gali nusileisti dar giliau.
Jei svetimkūnio iškosėti nepavyko, gydytojas pateikė žingsnius, kuriuos turėtumėte žinoti:
Apžiūrėkite vaiko gerklę, jeigu matote svetimkūnį - pabandykite jį ištraukti. Jeigu jo nematote, neieškokite jo pirštu aklai, nes galite jį įstumti dar giliau.
Jeigu matote, kad kosulys yra neefektyvus, kvieskite GMP ir įvertinkite vaiko sąmonės būklę. GMP geriausia kviesti visada, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės.
Jokiu būdu nekratykite vaiko paėmus už kojų. Tai ypač pavojinga kūdikiams dėl galvos smegenų traumavimo ir sukrėsto vaiko sindromo.
Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus – galite padėti sutrenkiant per nugarą. Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau ir penkis kartus trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių.
Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir penkis kartus spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru, jeigu tai vyresnis nei 1-erių metų vaikas tuomet atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlich’o manevras.
Kartokite sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus, kaskart įvertinkite gerklę, ar joje nėra svetimkūnio.
Vaikui praradus sąmonę vaiką paguldykite, atverskite smakrą ir pradėkite gaivinimą: įpūtimai ir krūtinės paspaudimai.
Gydytojas priminė, kad jei po springimo lieka neįprastų simptomų, ligoninėje apsilankyti reikėtų. „Pagal vaikų chirurgą endoskopuotoją Joną Povilavičių, apie 50 proc. pacientų bronchoskopijos metu po springimo randami svetimkūniai ir, daugumoje atvejų, yra pašalinami“, – pasakojo B. Jonuška.
Ką daryti, jei vaikas kažką prarijo?
Pasak gydytojo, svetimkūnio nurijimas yra daug mažiau pavojingas nei užspringimas, tačiau reikia atsakingai įvertinti, ką vaikas nurijo.
Jeigu įtariate, kad vaikas prarijo elementą, daugiau nei vieną magnetą ar daiktą didesnį nei 2,5 cm būtina vežti į ligoninę, nes vaikas turi būti sekamas ir esant galimybei svetimkūnis turi būti pašalinamas endoskopiškai.
Prarijus visus kitus daiktus ir nesant jokių simptomų vaiką reikia stebėti, dauguma atvejų svetimkūnis sėkmingai pasišalins tuštinantis.
Svetimkūniui nepasišalinus per 10 dienų, gali būti, kad vaikas svetimkūnio neprarijo arba jo nepastebėjote tarp išmatų, o jeigu esate tikri, rekomenduojame atvykti vaikų chirurgo konsultacijai dėl tolimesnės taktikos.
Vaikui išgėrus acto, skalbiklio, kanalizacijos valymo priemonių ar kitų skysčių, kurie gali sukelti nudegimą, skubiai kviesti GMP arba vežti į ligoninę. Neskatinkite vėmimo, negirdykite vandens ir jokiu būdu neleiskite plauti skrandžio, nes galima tik padidinti nudegimą ir pabloginti vaiko būklę. Ligoninėje vaiko būklė įvertinama, nuskausminama ir nudegimas įvertinamas po 24 valandų.
B. Jonuška sakė, kad nemažiau svarbi ir užspringimų prevencija. „Vaiko aplinkoje neturi būti mažų detalių, kamuoliukų ar daiktų, kurie galėtų sukelti springimą. Primaitinti vaikus maistu reikia pagal rekomendacijas ir neduoti anksčiau kieto maisto, kol vaikas jo negali sukramtyti. Rekomenduojama vaikams iki keturių metų neduoti kieto ir apvalaus maisto, tokio kaip saldainiai, riešutai, įvairios sėklos ar kieti morkų gabalėliai.
Maitinti vaiką tik tada, kai jis yra vertikalioje padėtyje, tai yra sėdi kėdutėje ir neužsiima kita veikla. Negalima duoti vaikui maisto jam žaidžiant, lakstant ar verkiant. Leisti žaisti su žaislais, skirtais to amžiaus vaikams, ir tais, kurie neturi mažų detalių, kurias gali praryti“, – patarė vaikų chirurgas rezidentas.
Vis dėlto nelaimių ne visada pavyksta išvengti, todėl žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, turėtų visi. „Palinkėsiu, kad tokių situacijų gyvenime nebūtų, tačiau joms pasitaikius ir tinkamai sureagavus, galite išgelbėti gyvybę“, – sakė gydytojas.
