„Tez Tour“ kelionių ekspertai šią kryptį rekomenduoja išsiilgusiems poilsio turistams, kurie nori pasimėgauti gamtos vaizdais – žydromis pakrantėmis, baltu smėliu, stačiomis uolomis ir ispaniška kultūra.
Palankus klimatas ir rudenį
Ispanija jau ilgą laiką nesitraukia iš patraukliausių poilsiautojų krypčių sąrašo, rodo „Tez Tour“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Ispanija turistus vilioja visais metų laikais – poilsiautojai traukia ne tik į Madridą, Barseloną ar Malagą, bet ir į šalies salas, kurių klimatas palankus atostogauti net rudenį“, – sako Sigita Vaitelė „Tez Tour“ produkto vadovė.
Viena iš tokių krypčių – Maljorka, esanti Balearų salyne. Pasak S. Vaitelės, Maljorka yra draugiško klimato, todėl blogo metų laiko aplankyti šią salą nėra. Pavyzdžiui, rudenį čia temperatūra sušyla iki 20-25 laipsnių šilumos.
Paplūdimiai – skiriasi nuo regiono
Sala garsėja smulkaus ir balto smėlio paplūdimiais, krištolo skaidrumo jūra ir atsipalaidavusiu tiek vietinių, tiek turistų gyvenimo būdu. Skaičiuojama, kad ši sala turi 262 paplūdimius, kurių bendras ilgis siekia net 50 km.
„Maljorkos paplūdimiai skiriasi nuo žemyninės Ispanijos paplūdimių. Čia galima rinktis iš plačių, balto smėlio paplūdimių, kurie yra tinkami ramiam poilsiui su šeima. Taip pat čia gausu laukinių, akmenuotų, pasislėpusių uolėtose įlankose paplūdimių, kuriuose populiaru nardyti ir grožėtis povandeniniu pasauliu. Kiti paplūdimiai gali pasigirti žaliuojančia gamta – juose auga citrusų medžiai ir apelsinų giraitės“, – pristato S. Vaitelė.
Sunku nepastebėti ir natūralių paplūdimių, tokių kaip Es Trenc. Tai ilgas, smulkaus smėlio paplūdimys, skalaujamas turkio atspalvio jūros. Vaizdingas ir oloje esantis nedidelis žvyro paplūdimys Cala Tuent. Ši vieta tinka nardyti ir plaukioti burlente patyrusiems sportininkams. Na, o Cala Mesquida įlankoje yra vienas iš nedaugelio paplūdimių, kuriame sportuoja banglenčių entuziastai.
Išsaugota gamta
Maljorka – natūraliu gamtos grožiu dvelkianti sala. Ir nors didžioji dalis salos teritorijos yra pritaikyta turizmui, salos gamta yra išsaugota. Šioje Viduržemio jūros saloje galima išvysti įvairių kraštovaizdžių: snieguotų kalnų, vešlių miškų, pelkių, nacionalinių parkų, laukinių gyvūnų.
Maljorkos rytinėje pakrantėje, Porto Kristo miestelyje, esantys urvai, kurių ilgis siekia beveik 1200 metrų, o didžiausias gylis – 25 metrai po žeme, neabejotinai yra viena iš svarbiausių salos lankytinų vietų. Urvai slepia didelį požeminį Martelio ežerą, kuris laikomas vienu didžiausių požeminių ežerų pasaulyje.
Pasak kelionių ekspertės, Maljorkos sostinėje, Palmoje, verta aplankyti simbolišką XVI a. miesto pastatą – La Seu katedrą, prie kurios restauravimo prisidėjo ir pats Antonio Gaudi. Ryškus bažnyčios bruožas – gotikinis langas rytiniame pastato fasade. Jis buvo sudarytas iš daugiau kaip 1200 spalvotų stiklo fragmentų, o kai pro langą šviečia saulė, šviesa interjere išgauna žavingus, kaleidoskopinius atspindžius.
Išbandykite maljorkietišką virtuvę
Ekspertai sako, kad be paplūdimių, įlankų ir gamtos paveldo, Maljorka leidžia pažinti ir kulinarinę kultūrą. Tradicinis Maljorkos maistas yra sotus, daugiausiai gaminamas iš ėrienos, kiaulienos, žvėrienos, žuvies, šviežių vaisių ir daržovių, čia naudojama daug česnako, vietinių žolelių ir alyvuogių aliejaus.
Populiarūs ir ryžių patiekalai, pavyzdžiui, paelja arba šafranu pagardintas ryžių sultinys su kiaulienos, vištienos, triušienos gabalėliais, daržovėmis, grybais ir net sraigėmis. Maljorkoje mėgstamos jūros gėrybės, todėl būdami čia, paragaukite šviežių austrių, midijų, krabų, krevečių ir aštuonkojų.
„Maljorkos virtuvė yra neatskiriama nuo tradicijų ir vietinių ingredientų. Tačiau turėtumėte žinoti, kad jų ruošimas skiriasi pagal regionus, kurių Maljorkoje – net šeši: sostinė Palma, Serra de Tramuntana, Es Raiguer, Pla de Mallorca, Migjorn ir Llevant. Tad būdami vis kitame regione, tą patį patiekalą ragausite paruoštą skirtingais būdais, jausite skirtingą skonį“, – atkreipia dėmesį „Tez Tour“ atstovė.
Smaližiai turėtų paragauti ir vietinio Maljorkos deserto – ensaimada. Nuo XVII a. gaminamas desertas yra gaminamas iš sluoksniuotos tešlos, vandens, miltų, kiaušinių, cukraus, mielių, kiaulės taukų bei padengtas trupučiu glaisto.
