Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė dalijasi informacija, kaip širdies ir kraujagyslių įvykiai, tokie kaip miokardo infarktas ar priešinfarktinė būklė, pakeičia pacientų gyvenimus, ir pataria, kaip gyventi toliau, kad tai nepasikartotų.
Pažadus pamiršta, o mitais tiki
„Dažniausiai kardiovaskuliniais įvykiais vadinami miokardo infarktas, insultas ar priešinfarktinė būsena. Šios ligos, jei staigios, sukrečia žmogų ir priverčia susimąstyti, kodėl jam taip nutiko. Iš patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai jie kaltina stresą sukeliančią aplinką. Taip, tai svarbus rizikos veiksnys, bet kitus jie linkę nuslėpti ir tik paklausus prisipažįsta, kad nemažai rūkė ar valgė riebų maistą, mažai judėjo. Ir nors gulėdami ligos patale pasižada mesti rūkyti, valgyti sveikesnį maistą, numesti svorio ir gerti paskirtus vaistus, pacientai pažadus dažniausiai pamiršta po 3–6 mėnesių“, – sako gydytoja J. Badarienė.
„Atsižvelgiant į ligonių būklę, dėl individualių priežasčių, tokių kaip cholesterolio koncentracijos mažinimas ar kraujo skystinimas, paskiriami vaistai, tačiau pacientai kartais nustoja juos gerti, nes apie juos sklando įvairių mitų. Vienas jų – kad grįžus namo galima nustoti juos vartoti, tačiau tai netiesa. Medikamentus, pvz., po miokardo infarkto, dažniausiai reikia gerti visą gyvenimą, o vienos grupės vaistus – bent metus. Kitas mitas – prie vaistų galima priprasti. Tai irgi netiesa, jie yra labai reikalingi ir prie jų nepriprantama“, – teigia docentė J. Badarienė.
Gyvenimo būdo pokyčiai – privalomi
Paklausta, kaip savo gyvenimą po kardiovaskulinių įvykių turėtų keisti pacientai, medikė pabrėžia, kad rūkantys turėtų iš karto atsisakyti šio žalingo įpročio. Galvoti, kad visgi galima retkarčiais parūkyti, irgi yra klaidinga. Taip pat rekomenduojama beveik kiekvieną dieną aktyviai judėti bent po 30–40 minučių.
„O kalbant apie mitybą, reikia prisiminti, kad bet koks riebus maistas skatina didėti cholesterolio koncentraciją. Pacientams rekomenduojama valgyti daugiau nesočiųjų riebalų, taip pat į racioną įtraukti daržovių, įvairių kruopų, žuvų. Baltos mėsos galima valgyti tik kartą per dieną, o raudonos – dar rečiau. Žinoma, reikia nepamiršti vartoti gydytojo paskirtų vaistų ir tai daryti nuolat, o ne tik kai pakyla spaudimas ar pan.“, – pabrėžia J. Badarienė.
Pasak medikės, kardiologai kasdienėje praktikoje vis dažniau taiko holistinį gydymo metodą. Tai reiškia, kad pacientas raginamas savo gyvenime siekti darnos. Jei bus vartojami tik vaistai, bet fizinis aktyvumas išliks minimalus, širdies ir kraujagyslių ligos gali pasikartoti. Ir priešingai – jeigu pacientas nevartos gydytojo paskirtų būtinų vaistų, o tik sportuos ir sveikai maitinsis, pasikartojančio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika išliks didelė.
Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?
„Cholesterolio kiekis atlieka ypatingą vaidmenį kardiovaskulinių įvykių prevencijoje, todėl jį būtina nuolat stebėti. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kartu su uždegimu sukelia aterosklerozę. Todėl, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, svarbu mažinti padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Jį rekomenduojama sumažinti daugiau negu 50 proc. nuo pradinės ribos ir mažiau nei iki 1,4 mmol/l. Kuo mažesnis cholesterolio kiekis, tuo geriau“, – paaiškina kardiologė J. Badarienė.
Po kardiovaskulinių įvykių skiriama kitų grupių vaistų, tokių kaip angiotenzino sistemą slopinančių preparatų, mažinančių arterinį kraujo spaudimą ir širdies nepakankamumo išsivystymo riziką, širdies susitraukimo dažnį retinančių beta adrenoblokatorių, kurie sumažina pakartotinio širdies kraujagyslių įvykių išsivystymo riziką, taip pat tinkamų pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu ir kurių sumažėjusi išstūmio frakcija, antiangregantų, padedančių išvengti pakartotinio miokardo infarkto ar priešinfarktinės būklės ir apsaugančių nuo stento trombozės, taip pat statinų, kurie sumažina ne tik padidėjusią cholesterolio koncentraciją.
„Statinai mažina ne tik padidėjusią cholesterolio koncentraciją, bet ir pakartotinio įvykio ar mirties nuo kraujagyslių ligų tikimybę. Taip pat statinai sumažina poreikį pakartotinai atlikti širdies kraujagyslių plėtimą. Surinkti statistiniai duomenys rodo, kad ilgalaikis statinų vartojimas (pavyzdžiui, 40 metų ir daugiau) ir iki 1 mmol/l sumažinta mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kardiovaskulinio įvykio tikimybę gali sumažinti net 52 proc.“, – teigia docentė J. Badarienė.
Tačiau, kad ir kokius vaistus po kardiovaskulinio įvykio paskiria gydytojas, pacientas turi laikytis pagrindinės taisyklės – juos vartoti. Tik pareigingai vartojami vaistai padeda užkirsti kelią ligoms ar įvykiams pasikartoti. Medikė taip pat perspėja, kad, vieną dieną pamiršus išgerti paskirtą tabletę, kitą dieną dviejų gerti nerekomenduojama.
„Be viso to, labai svarbus paciento ir gydytojo kardiologo bendradarbiavimas. Europos ir Amerikos specialistai nuolat galvoja apie kardiovaskulinius įvykius patyrusius pacientus ir išleidžia gydymo nuorodas, kuriomis remiantis galima kvalifikuotai gydyti pacientus po kardiovaskulinio įvykio“, – sako kardiologė J. Badarienė.
