Gydytoja Indrė Plėšytė-Būtienė pabrėžia, kad rudenį vaikų susirgimų padaugėja ne dėl orų permainų. Jos teigimu, vaikai ligas „pasigauna“ po vasaros sugrįžę į ugdymo įstaigas.
„Vaikai sugrįžta į darželius, mokyklas, kontaktuoja tarpusavyje ir todėl dažniau serga įprastomis vaikiškomis ligomis, tokiomis kaip sloga, peršalimas, t. y. viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijos ligomis. Kartais pasitaiko ir žarnyno infekcijų.
Vasarą infekcijų pasitaiko dėl sugedusio maisto. Rudenį jų būna daugiau, nes žmonių grupėse pernešama rotavirusinė infekcija“, – pasakoja I. Plėšytė-Būtienė.
Serga devynis kartus per metus
Gydytoja išskiria, kad nors alerginiai susirgimai dažnai asocijuojasi su bundančia gamta ir pavasariu, vis dėlto specialistė pabrėžia, kad jie vaikų tarpe pasitaiko ir rudenį.
„Žiedadulkės baigė žydėti, bet prasideda namų dulkių erkės. Tai duoda paūmėjimą, didesnį sergamumą“, – priduria I. Plėšytė-Būtienė.
Moteris pataria stebėti, kokiomis ligomis vaikas serga dažniausiai ir pasidomėti, kuri jo organizmo vieta yra silpniausia:
„Pirmiausia, išsiaiškinkite vaiko silpnąją vietą, per kurią patenka infekcija. Vieniems tai gali būti nosis, kitiems žarnynas. Reikia sutvarkyti tas vietas, kuriose yra problema. Jeigu problemos su žarnynu – tinkamai maitintis, jeigu su gerkle, tai išmokyti vaiką tinkamai kvėpuoti per nosį, atlikti kvėpavimo pratimus.“
Peršalimas ar koronavirusas?
Gydytoja ramina tėvus, kurie bijo, kad vaikai ugdymo įstaigose gali užsikrėsti koronavirusu. Jos teigimu, varvanti nosis dar nereiškia, kad vaikas serga koronavirusu.
„Duomenų apie tai, kaip šia liga serga vaikai, mes daug neturime. Tačiau jeigu jau suserga, ligos simptomai būna sunkūs, panašūs į gripo.
Jeigu vaikas susloguoja, pakosti, gerklė raudona, temperatūra neintensyvi, jis gerai jaučiasi ir nusivalęs varvančią nosį bėga tolyn – tai viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tėvai tikrai ne kartą matė sloguojantį vaiką, tad jeigu jis serga įprastai, kaip visada – nereikėtų nerimauti, kad tai koronavirusas. Be to, darželinukams įprasta sirgti devynis kartus per metus.
Viduriavimas, pilvo skausmai taip pat minimi kaip koronaviruso simptomai. Tačiau jeigu vaikas tikrai gausiai vemia, viduriuoja ir turėjo kontaktą su vemiančiu, viduriuojančiu, galima nuspėti, kad tai rotovirusas, žarnyno infekcija, o ne koronavirusas“, – teigia I. Plėšytė-Būtienė.
Mažesnė tikimybė susirgti
Gydytoja neatmeta galimybės, kad šį rudenį vaikai gali sirgti rečiau nei įprastai. To priežastis gali būti dėl koronaviruso priimtos griežtesnės taisyklės ugdymo įstaigose.
„Tarkim pernai, užpernai buvo toks nerašytas susitarimas, kad jeigu vaikas susloguoja, leidžiama jį vesti į darželį, mokyklą. Šiuo metu, net jeigu vaikas serga nesunkiai, rekomenduojama neleisti jo į ugdymo įstaigą.
Kadangi visi vaikai stebimi tarsi po padidinamuoju stiklu, matuojamos temperatūros, tai sveikiems mažesnė tikimybė kontaktuoti su sergančiuoju“, – svarsto I. Plėšytė-Būtienė.
Vis dėlto, gydytoja sutinka, kad šiuo laikotarpiu reikėtų būti atsargesniems. Ji pataria apriboti vaikų užklasines veiklas.
„Jeigu vaikas pusę metų nenueis į būrelį, tikrai neateis pasaulio pabaiga. Jeigu jo imunitetas silpnesnis ir vaikas gaudo visas ligas, reikėtų atsisakyti tos užklasinės veiklos. Daugiau laiką leisti šeimoje, pasirūpinti, kad vaikas dažniau eitų pasivaikščioti gryname ore“, – sako I. Plėšytė-Būtienė.
Vaikų rankų higiena
Gydytojos teigimu, labai svarbu rūpintis vaikų rankų higiena, pirkti tik geros kokybės dezinfekcinius skysčius. Tačiau ji abejoja, kad mažiems vaikams patiems pavyks tinkamai rūpintis rankų higiena.
„Aš į tai žiūriu skeptiškai. Abejoju, kad mažesniems vaikams pavyks taisyklingai plauti ir išsidezinfekuoti rankas. Dezinfekuoti taip pat reikėtų su saiku. Nuo tų cheminių medžiagų jau padaugėjo dermatitų, odos uždegimų. Nuolat dezinfekuojama, trinama oda netenka savo natūralaus apsauginio sluoksnio.
Rekomenduoju dezinfekuoti rankas, bet pirkti tik geros kokybės dezinfekcinius skysčius. Aišku žinom, kad tai, kas geros kokybės, daug kainuoja“, – sako I. Plėšytė-Būtienė.
Ginklas prieš ligas – stiprus imunitetas
I. Plėšytės-Būtienės teigimu, norint, kad vaikas turėtų stiprų imunitetą, reikia vengti nervinės įtampos. Ji pabrėžia, kad labai svarbu, kaip į vaiko ligas reaguoja tėvai.
„Pirmiausia, tėvams sakau nestresuoti. Kai tėvai stresuoja, kasdien bijo ir žiūri į vaiką kaip į grėsmę, vaikas nuolat jaučia įtampą. Kuo labiau bijosime, tuo didesnė tikimybė, kad nuvarginsime nervų sistemų ir nusilps mūsų imunitetas", – aiškina gydytoja.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikui ypač svarbi subalansuota mityba ir pastovus miego režimas. Taip pat ji akcentuoja organizmo grūdinimo svarbą.
„Svarbiausia išjungti tą mygtuką tėvų galvoje, kuris visada sako „oi, vaikas susirgs". Reikėtų vaikus rengti mažiau, nes jie daug juda, greit suprakaituoja. Jeigu vaikams bus šalta, jie pajudės ir sušils.
Vaikai dažniau serga ne nuo peršalimo, o nuo perkaitimo. Mačiau, kad jau dabar, rudens pradžioje, vaikai eina su šalikais. Aš visada patariu vaiką rengti vienu sluoksniu mažiau negu rengiamės mes, suaugusieji. Grūdinimas yra tam, kad vaikas pats sugebėtų pakelti kūno temperatūra", – pabrėžia I. Plėšytė-Būtienė.
Reikalingi maisto papildai
Gydytojos teigimu, kai kurių vitaminų ir mineralų su maistu vaikai gauna nepakankamai. Todėl jiems reikėtų duoti maisto papildų.
Pasak gydytojos, labai svarbus vitaminas D. Jo trūkumas pasireiškia „pavasarine depresija“: bendru silpnumu, mieguistumu, dažnesniu ligų „kibimu“, nuotaikos nebuvimu, kaulų ir raumenų skausmu.
„Su maistu mes nelabai gauname vitamino D. Reikėtų juo papildyti organizmą, nes gyvename zonoje, kur saulės tikrai mažai, Taip pat paskutiniai duomenys apie koronavirusą rodo, kad tie, kurie turėjo mažesnę vitamino D koncentraciją kraujyje, sirgo dažniau“, – akcentuoja I. Plėšytė-Būtienė.
Gydytoja taip pat pabrėžia B grupės vitaminų svarbą.
„Kalbant apie mokinius, jiems tikrai reikėtų B grupės vitaminų. Jų gausu košėse, bet kas paaugliui įsiūlys košę? Dabar, kai eina į mokyklas, jų mityba yra pakitusi, nereguliari.
Yra tik vienetai mamų, kurios sudeda vaikui maistą į mokyklą. Užtikrinti tinkamą mitybą labai sunku, tad karts nuo karto reikėtų duoti maisto papildų“, – sako I. Plėšytė-Būtienė.
