Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.
„Galbūt taip gali atrodyti tiems, kurie nėra asmeniškai susidūrę su šia problema, neslaugę savo artimųjų, vaikų. Reikia prisiminti, kad tymai yra pavojinga infekcinė liga ir tol, kol nebuvo pradėtas globalus skiepijimas, tai buvo viena iš infekcijų, kuri nusinešdavo daugiausia gyvybių. Anksčiau tymai buvo įvardijami kaip „baisesnė liga negu raupai“, – nurodo gydytoja.
Simptomai – išskirtiniai
Tymai – tai ūminė labai užkrečiama virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu, odos ir gleivinės bėrimu. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Sukėlėjas – tymų virusas, kuris gali plisti aerozoliniu keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretu suterštas rankas. Šis virusas išsiskiria pirmiausia tuo, kad yra itin lakus.
„Vienas žmogus, kuris serga tymais, gali užkrėsti iki 18 imlių asmenų“, – sako B. Paškevič.
Tymams būdinga specifinė klinikinė išraiška – išskiriami trys ligos laikotarpiai: katarinis, bėrimo ir pigmentacijos.
„Pagrindiniai simptomai būtų karščiavimas, neretai būna sloga ir kosulys, taip pat – paraudusios akys, akių ašarojimas. Vienas iš simptomų yra fotofobija, tai yra šviesos baimė. Jeigu šituos simptomus dar būtų galima priskirti virusinei infekcijai, tai bėrimo laikotarpis yra labiau specifiškas. Sergant tymais, bėrimo elementai rausvos spalvos, vietomis susilieja.
Taip pat tymams būdingas etapinis bėrimas: pradeda berti nuo viršaus ir leidžiasi žemyn. Pirmą dieną pradeda berti už ausų, veidą, kaklą, antrą – liemenį, proksimalines rankų sritis, vėliau plinta į distalines rankų sritis bei kojas.
Kai bėrimas pasiekia rankas ir kojas, veide paprastai pradeda nykti, bet palieka pigmentaciją, kuri gali išlikti iki kelių savaičių, kartais netgi ilgiau. Taip pat gali prasidėti ir viduriavimas“, – vardija gydytoja.
Nėra specifinio gydymo
Ji nurodo, kad pirminiai infekcijos simptomai įprastai trunka 3–5 dienas, o maždaug 6 ligos dieną prasideda bėrimas, trunkantis tris keturias dienas:
„Inkubacinis laikotarpis yra nuo 7–17 dienų, retais atvejais gali būti net iki 21 dienos. Sergantysis aplinkinius gali užkrėsti per paskutines 1–2 inkubacinio laikotarpio dienas ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo.
Po bėrimo pereinama į sveikimo periodą, kai po truputį pradeda gerėti būklė, sumažėja, o vėliau ir visai išnyksta katariniai požymiai.“
Kone didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduriama sergant tymais, yra tai, kad virusas neturi jokio specifinio gydymo.
„Yra tik simptominis gydymas, tai reiškia, kad viskas, ką mes galime padaryti, tai sukurti palankias sąlygas, kad būtų patogu sirgti. Pavyzdžiui, dėl šviesos baimės pacientai neretai jaučiasi maloniau, kai būna pritemdyta aplinka. O specialaus vaisto, kuris padėtų greičiau pasveikti, deja, nėra“, – sako B. Paškevič.
Galimos komplikacijos
Persirgus tymais, galimos ir tam tikros komplikacijos. Viena dažniausiai pasitaikančių – padidėjęs imlumas visoms kitoms infekcijoms. Tačiau gali pasitaikyti ir kur kas sudėtingesnių komplikacijų.
„Dažniausiai kas penktam sergančiam asmeniui pasireiškia ausų uždegimas, viduriavimas, akių pažeidimas, pavyzdžiui, ragenos išsausėjimas. Yra aprašyta klinikinių atvejų, kai persirgus tymais, žmonės apanka. Klinikinėje praktikoje mes dažniausiai matome, kad 7–9 vaikams iš 100 išsivysto ausų uždegimas, 8 iš 100 gali būti viduriavimas.
Retos komplikacijos po tymų gali būti išsivystantis encefalitas, miokarditas. Iš 1000 sirgusių vienas gali ir mirti“, – sako gydytoja.
Patikimiausia prevencinė priemonė – skiepai
Tymai didžiausią riziką kelia kūdikiams, kurie dar yra per maži, kad galėtų būti skiepijami, nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas dėl įvairių priežasčių yra nusilpęs.
Kaip vienintelę efektyvią apsisaugojimo nuo tymų priemonę specialistė įvardija skiepus. Štai, pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai, o šiais metais kol kas tik du.
„Skirtumas tikrai įspūdingas ir, lyginant 2018 ir 2019 metų vakcinacijos apimtis balandžio mėnesį, 18 metų ir vyresniųjų pasiskiepijusių asmenų skaičius padidėjo maždaug 30 kartų. Galbūt žmonės išsigando, kai apie tai pasiskaitė ar susidūrė artimoje aplinkoje. Atsirado daugiau atsakomybės ir sąmoningumo.
Vakcina yra saugi, efektyvi, naudojama daugelį metų, Pasaulio sveikatos organizacija skiepą įvardija kaip vieną geriausių sveikatos apsaugos sistemų investiciją. Man atrodo, kad tai labai iškalbingas faktas.
Kai daugiau nei 95 procentai visų amžiaus grupių gyventojų bus paskiepyti, susiformuos „kolektyvinis imunitetas“, kuris apsaugo tas žmonių grupes, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali būti skiepijamos. Išliekant aukštoms skiepijimų apimtims, apie tokią ligą kaip tymai galėsime pamiršti“, – svarsto specialistė.
