Apie tai, kuo yra pavojinga dažnai vaikų tarpe pasitaikanti vėjaraupių liga, kaip laiku ją atpažinti ir kokiomis priemonėmis tinkamiausia ją gydyti kalbamės kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Visuomenės sveikatos specialistė E. Savickienė pabrėžia, kad persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme, nugaros smegenų mazguose, slaptoje fazėje.
O tai reiškia, kad kartais susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, gali pasireikšti juostinė pūslelinė, kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Tai dažniausia nutinka žmonėms, sulaukusiems virš penkiasdešimt metų.
Primena peršalimo ligas
Specialistė pasakoja, kad vėjaraupiais susergama dažniausia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Ji išskiria, kad pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti likus keletui dienų iki atsirandant bėrimams.
„Vėjaraupiai prasideda panašiais simptomais į peršalimo ligas, tai karščiavimas, lengvas galvos ir raumenų skausmas, pablogėjęs apetitas. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimas – svarbiausias klinikinis vėjaraupių požymis.
Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūnant užsideda šašas“, – komentuoja E. Savickienė.
Vėjaraupių bėrimai vyksta bangomis kas dieną ar dvi, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Visuomenės sveikatos specialistė priduria, kad išbertas vietas žmonėms labai stipriai niežti, o pūslelės atsiranda įvairiose vietose:
„Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių. Kartais 20–30 proc. ligonių bėrimas gali išplisti į gleivines (burnos, akių, lyties organų). Bėrimą lydi intensyvus niežulys. Tuo tarpu delnai ir pėdos neišberiamos.“
Gali sukelti rimtas pasekmes
Dažniausia šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Anot E. Savickienės, suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika jiems yra daug kartų didesnė nei vaikams.
„Nors vėjaraupiai dažniausia yra gėrybinė liga, tačiau gali pasireikšti (dažniausia iki 5 proc. ligonių) sunkios odos komplikacijos: pūliniai, abscesai, flegmonos, hemoragijos. Taip pat virusinė ar bakterinė pneumonija, bronchitas, ausų uždegimas.
Taip pat gali pasireikšti neurologinės kilmės komplikacijos: meningitas, encefalitas. Retesniais atvejais glomerulonefritas, miokarditas, hepatitai“, – sako pašnekovė.
Specialistės teigimu, komplikacijų išsivystymo rizika priklauso nuo amžiaus – didesnė rizika yra vaikams iki vienerių metų ir vyresniems kaip penkiolikmečiams žmonėms:
„Didelės rizikos grupėms priskiriami asmenys, kuriems yra ypač didelė rizika sirgti sunkesne vėjaraupių ligos forma ar turėti komplikacijų. Tai nėščiosios, kūdikiai iki vieno mėnesio amžiaus, imunosupresiniai asmenys, įskaitant ir tuos, kurie serga leukemija, gauna chemoterapiją, dideles steroidinių vaistų dozes, yra po organų transplantacijos ar sergantys ŽIV.“
Karantino metu sirgo mažiau
Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai apie 15 tūkstančių vėjaraupių ligos atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 4 344 vėjaraupių atvejai. Tai 70,13 proc. mažiau lyginant su 2019 metų tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 14 584 vėjaraupių atvejai.
Anot visuomenės sveikatos specialistės E. Savickienės, ženkliai mažesnį registruotą sergamumą vėjaraupiais šį pusmetį lėmė karantino laikotarpis. Kadangi vėjaraupių infekcija dažniausiai serga vaikai, tad organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu, taip buvo ribojamas viruso plitimas.
„Vėjaraupių ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį. Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose“, – apibendrina E. Savickienė.
Izoliacija dešimčiai dienų
Tiesa, šiemet nuo vėjaraupių pasiskiepijo rekordinis skaičius žmonių. Visuomenės sveikatos specialistės manymu, tokias tendencijas galėjo lemti tai, kad susirgus asmeniui, gana ilgą laiką yra apribojamas socialinis aktyvumas.
Nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas dešimčiai dienų, kurių metu privaloma neiti į darbovietę, neleisti vaiko į ugdymo įstaigą, neiti į lauką ir į kitas viešas vietas, nepriiminėti svečių.
„Ne visais atvejais vėjaraupiai pasireiškia gėrybine liga, be to susirgus vyresniame amžiuje yra ženkliai didesnė komplikacijų išsivystymo tikimybė.
Taip pat 2019 metais vykęs tymų protrūkis galėjo prisidėti prie atsakingo požiūrio ir padidėjusio sąmoningumo į savo ir savo vaikų sveikatą, todėl įvertinus visas galimas rizikas ir pasekmes, galbūt tai ir nulėmė apsisprendimą skiepytis“, – mano pašnekovė.
„Zelionkos“ naudoti nevertėtų
Gydant vėjaraupius, taikomas simptominis gydymas, pavyzdžiui, karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti. Taip pat sergantiesiems vertėtų nepamiršti vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.
„Ūminiu ligos periodu reikia laikytis lovos režimo ir labai svarbu laikytis higienos (švari patalynė, rūbai, trumpai kirpti nagai) bei jokiu būdu negalima kasytis bėrimų. Jei asmens būklė blogėja ar yra aukšta temperatūra, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – nurodo specialistė.
Sirgdami vėjaraupiais žmonės neretai bijo, kad atsiradę bėrimai liks visam gyvenimui, todėl niežuliui mažinti dažnai pasitelkia tokias liaudiškas priemones kaip briliantinę žalumą, buityje vadinamą „zelionka“.
Vis dėlto specialistės manymu, tokias priemones vertėtų atidėti į šalį.
„Šiuo metu nerekomenduojama bėrimų tepti dažančiais tirpalais, pavyzdžiui, briliantine žaluma. Yra veiksmingesnių, padedančių slopinti uždegimą odoje priemonių, tad siekiant išvengti antrinės infekcijos, rekomenduojama pūsleles tepti vandeniniais antiseptiniais tirpalais. Vienintelė specifinė profilaktikos priemonė, siekiant išvengti vėjaraupių ligos ir jos komplikacijų yra skiepai“, – pabrėžia E. Savickienė.
Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė – gyva susilpninta vėjaraupių vakcina.
Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 6 savaičių intervalu. Lietuvoje neskiepijama pagal planinį skiepų kalendorių, todėl norintiems apsisaugoti nuo vėjaraupių, skiepijamasi savo lėšomis.