Ruduo, nors dar šiltas, bet jau pradeda kelti rūpesčių. Ypač tėvams, pastebėjusiems, kad vaikas iš mokyklos, darželio ar kiemo sugrįžta kosėdamas, prikimęs, be nuotaikos, skųsdamasis bloga savijauta ar šaltkrėčiu.
Pirma šmėkštelėjusi mintis galvoje, tikėtina, bus – koronavirusas! Tačiau vaikams ne jis gali būti blogiausia. Kartu su šaltuoju sezonu sugrįžta gripas, ūminiai kvėpavimo sistemos sutrikimai, dėl kurių taip pat kartais tenka praverti ligoninės duris.
Kada sunerimti? Ką žinoti, kad pirmas vizitas su vaiku nebūtų nereikalingas apsilankymas ligoninės priėmimo skyriuje? Kada geriau prisiminti įprastas ir būtinas pagalbos priemones namuose ir kokie vaiko būklės požymiai neleidžia delsti?
Į visus šiuos klausimus atsako ir dar daugiau informacijos apie vaikų rudenines ligas suteikia Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja gydytoja Inga Ivaškevičienė ir Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja pulmonologė, docentė Sigita Petraitienė.
Susirgimų mažiau nei anksčiau
Docentė S. Petraitienė pastebi, kad šiuo metu iš tiesų vaikų su ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ligoninėje padaugėjo, tačiau jų kur kas mažiau nei ankstesniais metais.
Dažniausiai tarp vaikų vyrauja susirgimai, kuriuos nustačius, vaikas išleidžiamas gydytis į namus. Tačiau ligoninėje yra ir mažųjų pacientų, kuriems reikalingas stacionarinis gydymas.
„Žinoma, koronavirusas išmokė dėvėti kaukes, mažiau dalyvauti masiniuose susibūrimuose, plauti rankas ir labiau saugoti save bei vaikus. Tokios priemonės apsaugo ne tik nuo koronaviruso, bet taip pat ir nuo kitų kvėpavimo infekcinių susirgimų. Tačiau galima sakyti, kad susirgimų sezonas jau po truputį įsibėgėja“, – patikina gydytoja.
S. Petraitienė atskleidžia, kad susirgimai vaikų tarpe taip pat primena įvairiausių ligų puokštę. Dabar vaikai serga ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis, karščiuoja, pasitaiko ir apatinių kvėpavimo takų ligų, sunkesnių pneumonijos atvejų ar astmos paūmėjimų.
Padaugėjo koronaviruso atvejų
Savo ruožtu Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja gydytoja I. Ivaškevičienė pabrėžia, kad šiame skyriuje yra gydomi ne tik įvairiomis kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai, bet taip pat ir susirgę koronavirusine infekcija.
Kalbant apie pasikeitusią situaciją nuo pavasario, pastebima, kad šiuo metu koronavirusu susirgusių vaikų ligoninėje iš tiesų padaugėjo, tačiau gydytoja skuba raminti tėvus, kad situacija tikrai yra valdoma.
„Visų pirma, reikėtų prisiminti, kad vaikai dažniausiai serga virusinėmis infekcijomis. Kaip bebūtų, jų didžioji dalis yra gydoma tik simptomiškai: mažinama temperatūra, skiriamas didelis kiekis skysčių.
Didžioji dalis vis dar pasitaikančių susirgimų yra virusiniai, kurių pagrindinis gydytojas yra laikas. Tačiau tiek mums, gydytojams, tiek tėvams yra labai svarbu nepraleisti sunkios bakterinės infekcijos“, – sako ji.
Įspėjamieji ženklai
Ir nors didžioji dalis virusinių kvėpavimo takų ligų yra gydoma simptomiškai, vis dėlto medikai ragina neatsipalaiduoti ir laiku pastebėti organizmo siunčiamus įspėjamuosius ženklus. Taigi, kokie jie?
„Jeigu kalbame apie kūdikius, tai jie nustoja žįsti krūtį arba valgyti. Pradeda keistai elgtis, tampa vangūs, apatiški, nelinksmi ir nebesidomi aplinka, žaislais. Ypatingai pavojinga, jeigu tai vyksta karščiuojančiam vaikui.
Tokiais atvejais turime įvertinti, kokia yra bendra vaiko būklė, sąmonė ir kaip jis kvėpuoja. Žinoma, tėvams sunku pasakyti, koks turėtų būti tikslus kvėpavimas, tačiau tėvai tikrai pastebi, kai pasikeičia jų vaiko kvėpavimas“, – paaiškina gydytoja.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko odos spalvą, kuri dažniausiai atspindi vaiko kraujotaką. Jeigu vaiko oda staiga ėmė pilkėti, jo skruostai prarado sveiką rožinį atspalvį – tai gali būti dar vienas iš ženklų, kuris išduoda, kad reikalinga pagalba.
Stebėti temperatūros kritimą
Tiesa, I. Ivaškevičienė priduria, kad vos sukarščiavus vaikui tikrai nereikia iš karto skubėti į priėmimo skyrių. Vertėtų stebėti, kaip klostosi situacija, kaip vaikas elgiasi, duoti vaistų nuo aukštos temperatūros.
Tuo metu gydytoja S. Petraitienė sako, kad vaistai tikrai žaibiškai nesumažins temperatūros, tam reikalinga bent jau valanda:
„Tėvai labai dažnai duoda vaistų nuo temperatūros ir jau po dešimties, penkiolikos minučių laukia pagerėjimo. Reikėtų palaukti apie valandą laiko, kad vaistai spėtų suveikti. O važiuoti į ligoninę reikėtų, jeigu pastebimas apsunkintas triukšmingas įkvėpimas ar iškvėpimas.
Pradeda dalyvauti pagalbiniai raumenys, atsiranda plazdėjimas nosies srityje, ima traukti krūtinkaulio duobutę, pradeda judėti tarpšonkauliniai tarpai.“
Virusinėmis ligomis vaikai serga sunkiau
Vos pradėjus lankyti naują darželį ar mokyklą, tėvai su nerimu laukia ir vaikus užklumpančių ligų. Tačiau gydytoja S. Petraitienė pabrėžia, kad visiškai normalu sveikam ir normalų imunitetą turinčiam ikimokyklinio amžiaus vaikui sirgti ir iki dešimt, vienuolika kartų per metus.
„Virusų yra labai daug ir įvairių, be to, jie turi labai daug įvairių serotipų ir grupių. Mums persirgus, susidaro trumpalaikis imunitetas virusui, dažnai galime sirgti jo sukelta liga ir keletą kartų per metus.
Pradėjusiam lankyti vaikų kolektyvą vaikui sirgti šešis, aštuonis kartus yra norma. Tačiau svarbu kiekvieną blogai besijaučiantį ar sloguojantį vaiką nedelsiant pradėti gydyti namuose, neleisti į kolektyvą. Jis turi išsimiegoti, pailsėti ir emociškai būti ramus. Kitą kartą ir tos vienos dienos užtenka, kad jo būklė pagerėtų“, – įsitikinusi gydytoja.
Pastebima, kad ir suaugę savo nosiaryklėje gali nešioti įvairius virusus, tačiau jais nesirgti ar sirgti lengva forma. O štai vaikas tos pačios infekcijos sukelta liga gali sirgti kur kas stipriau. Kadangi vaiko organizmas tik formuojasi, todėl ir susidūręs pirmą kartą su infekcija jis reaguoja audringiau.
Gripu sunkiai serga ir sveiki vaikai
Lietuvoje jau yra paskelbtas gripo sezonas, tačiau gydytojos patikina, kad Santaros klinikų Vaikų ligoninėje gripo susirgimų atvejų šį sezoną dar nespėjo būti.
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad koronaviruso simptomai nelabai kuo skiriasi nuo kitų peršalimo ligų, todėl atskirti jį – ypač sudėtinga.
„Infekcinėmis ligomis sergantys suaugę gali užkrėsti vaikus ir jie sirgti gali sunkiau, o su koronavirusu yra priešingai – vaikai serga lengviau, o suaugusieji sunkiau ir niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra“, – kalba I. Ivaškevičienė.
Docentė S. Petraitienė priduria, kad gripu sunkiai serga ir sveiki vaikai, o štai koronavirusą sunkiau ištveria turintys lėtines ligas:
„Niujorko ligoninėje buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, kad iš visų koronavirusu sunkiai sirgusių vaikų 70 proc. skundėsi kitomis lėtinėmis ligomis, o tarp sunkiai sergančių gripu vaikų vos 7–8 proc. turėjo lėtinių ligų.
Todėl labai svarbu yra tinkamos prevencijos, skiepyti vaikus pagal galimybę. Reikia labai gerai pagalvoti apie gripą, nes tai vienintelis virusas, kuriam turime vaistą. Jeigu mes laiku nustatysime, paskirsime gydymą, tuomet turėsime aiškius rezultatus.“
Dvigubas kokteilis: koronavirusas ir gripas
Mažesni susirgimų skaičiai įvairiomis kitomis ligomis rodo, kad tėvai puikiai apsaugojo vaikus karantino metu. Natūralu, kad vykstant nuotoliniam mokymui, ribojant užsiėmimų veiklas ar kitus vaikų susibūrimus, peršalimo ar virusinių ligų vaikų tarpe buvo mažiau.
Tačiau dabar medikai susirūpinę kaip niekada anksčiau. Vaikai vėl sugrįžo į mokyklas, darželius, įvairius būrelius. Docentė S. Petraitienė patikina – tokiu metu vaikas gali sirgti gripu ir koronavirusu vienu metu.
„Šie metai yra kitokie. Vaikai eina į būrelius, mokyklas, darželius. Jie gali sirgti vienu metu dviem ligomis. Pastebima, kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs. Panašus yra jų intensyvumas, gripu serga dažniau mažesni vaikai, o gripu B serga šiek tiek vyresni. Sergamumas didėja link dvylikos metų.
Būtent gripas B yra labai panašus į Covid-19 virusą, todėl pasakyti, ar vaikas serga koronavirusu, ar gripu be atlikto testo tiesiog neįmanoma.“
S. Petraitienė patikina, kad vaikui įtarus gripą, ligoninėje bus atliekami abu tyrimai. Iš vieno tepinėlio iš nosies planuojama atlikti tiek gripo, tiek koronaviruso testus.
