Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.
Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių. Dažniausi iš jų tipai – A, B, C, W135 ir Y. Europoje ir Lietuvoje daugiausia meningokokinės infekcijos atvejų sukelia B serologinės grupės bakterija.
Prasideda staiga, primena peršalimą
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistės Astos Skrickienės, meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
„Meningokokinė infekcija yra klastinga liga, nes pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą“, – pabrėžia A. Skrickienė.
Nors meningokokinę infekciją labai lengva supainioti su kitomis peršalimo ligomis, vis dėlto visuomenės sveikatos specialistė išskiria, kad yra keletas simptomų, kurie atskleidžia būtent šią ligą.
„Dažniausia meningokokinė infekcija pasireiškia šiais simptomais: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai. Vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti ar gerti, hemoraginis bėrimas“, – pasakoja A. Skrickienė. Specialistė taip pat išskiria, kad bėrimas atsiranda ypač greitai:
„Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausia atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis. Bėrimas plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažastų, veido.“
Gali baigtis mirtimi
Anot A. Skrickienės, ši infekcija progresuoja labai greitai ir mirtimi gali baigtis per dvidešimt keturias valandas.
„Iki 20 procentų visų atvejų pasveikusių po meningokokinės infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: inkstų nepakankamumas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, klausos pažeidimas ir kiti“, – sako ji.
Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos pradėti skiepijimai 2014 metais. Pastebima, kad kiekvienais metais daugėja besiskiepijančių nuo B tipo meningokokinės infekcijos.
Pavyzdžiui, jeigu prieš penkerius metus Lietuvoje nuo meningokokinės infekcijos buvo pasiskiepiję tik šiek tiek daugiau nei tūkstantis žmonių, 2016-aisiais skiepijosi jau 13 604 asmenų, 2017-aisias – 21 323, 2018 metais – 30 130, o 2019-aisiais – net 77 933 asmenys.
„Siekiant valdyti ligą turi būti paskiepyta 90–95 proc. vaikų – tokiu atveju rizika užsikrėsti labai sumažėtų. Tačiau Lietuvoje yra vis dar nepakankamos skiepijimo nuo B tipo meningokokinės infekcijos aprėptys“, – patikina specialistė.
Pastebėjus simptomus – nedelsti
Skiepai yra pats efektyviausias būdas išvengti meningokokinės infekcijos. Vakcina nuo meningokokinės infekcijos yra svarbi, nes Lietuvoje sergamumas meningokokine B tipo infekcija yra vienas didžiausių Europoje.
A.Skrickienė primena, kad taip pat reikėtų nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:
„Reikėtų reguliariai plauti rankas. Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę). Reguliariai vėdinti ir valyti patalpas. Svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.“
Susirgus meningokokine infekcija, gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų paskirtas atitinkamas gydymas.
„Pastebėjus pirmuosius hemoraginius bėrimus, asmuo turi būti skubiai transportuojamas į artimiausią intensyvios terapijos skyrių”, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistė.
