Marius Strioga: beveik neabejojama, kad reikės 4 ar daugiau COVID-19 vakcinos dozių

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT) antradienį pranešė, kad nuspręsta leisti paankstinti sustiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės laiką. Leidimas tą daryti, žadama, oficialiai įsigalios kitos savaitės pradžioje.

Tiesa, skubėti revakcinuotis anksčiau laiko nėra rekomenduojama visuotinai, tačiau tokia galimybė suteikiama esantiems rizikos grupėse asmenims, tiems, kuriems nesusidarė antikūnai ir panašiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sutarė dėl 5–11 m. vaikų skiepijimo nuo COVID-19 Lietuvoje: nurodė dvi būtinas sąlygas

1 simptomą jaučia beveik visi paskiepyti COVID-19 sergantys žmonės: pasitikrinkite, ar jo nejaučiate jūs

Medikų profesinės sąjungos įspėja: testavimas savo lėšomis ir privaloma vakcinacija nebeišvengiami

Neabejotinai reikės daugiau papildomų vakcinos dozių

Paklaustas, kada jau suveikia imunitetas po trečios dozės, NEPT narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga aiškino, kad tam užtenka savaitės. 

„Aktyvinant imuninį atsaką imunitetas atgaivinamas po savaitės laiko. Remiantis Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, kur naudota „Pfizer“ vakcina, kur lygino gavusius ir negavusius trečiosios dozės, tai trečiosios dozės efektyvumas yra 96 proc. Faktiškai jie daro išvadą, kad paskyrus trečiąją dozę atkuriame pirminį klinikiniame tyrime raportuotą vakcinos efektyvumą. 

Kad reikės 4 ir galbūt dar daugiau dozių, šiuo momentu beveik neabejojama. Tačiau kada to reikės, bus stebėsena tiek efektyvumo, t. y. kaip užsikrečiama vakcinuotoje populiacijoje, kokios jų yra užsikrėtimo pasekmės, kiek tai reikalauja gydymo ligoninėje, kiek užsikrėtęs žmogus po trečiosios dozės gali užkrėsti kitus ir t.t.“, – komentavo jis žurnalistams.

Gali tapti sezonine vakcina

Specialistas priminė, kad turimi duomenys rodo, jog po dviejų dozių pirmųjų kelių mėnesių periodu galimybė vakcinuotam žmogui užkrėsti kitus yra ženkliai mažesnė.

„Tai kaupiantis visiems šiems duomenims, pagaliau, ar atsiras kokios labiau infektabilesnės atmainos, galinčios sukelti sunkesnę ligą, tai tas ir matysis. Neatmestina, kad ketvirtosios, o galbūt ir penktosios ar dar daugiau dozių gali prireikti. Tai visiškai realus scenarijus“, – dėstė M. Strioga.

Anot jo, labai realu, kad ateityje vakcinos gali būti papildytos kelis viruso variantus atspindinčiomis baltymų formuluotėmis, taigi tapti polivalentine vakcina.

„Realus scenarijus yra, kad tai taptų ir sezonine vakcina. Tik yra svarstoma – ar visai populiacijai ar tik tam tikroms rizikos grupėms“, – sakė imunologas.

Jis pažymėjo, kad visi šie sprendimai priimami vertinant realaus pasaulio duomenis. M. Strioga pridūrė, kad Izraelio duomenys rodo, jog žmones vakcinuojant trečiąja doze kreivė užsikrėtimų, o ypač tų, kurie reikalauja hospitalizacijos, gydymo intensyviosios terapijos skyriuose, mažėja. 

„Tai rodo, kad trečiosios dozės skyrimas yra tikslingas ir leidžia išvengti apkrovos sveikatos sistemoje“, – pridūrė jis.

Ar būtinas antikūnų tyrimas?

Nors dabar Lietuvoje itin populiarūs tapo antikūnų tyrimai, M. Strioga pabrėžė, kad tai nėra rekomenduojama, būtina ir skatintina. 

„Tiek Lietuvos, tiek Švedijos nesenas tyrimas, tiek Izraelio duomenys rodo, kad imuninis atsakas po 4 mėnesių pradeda reikšmingai silpti. Tad ypač rizikos grupės po 4 ar 6 mėnesių gali revakcinuotis, nepaisydami antikūnų titro“, – tikino jis.

Kaip pabrėžė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė, nė viena šalis neragina visuotinai atlikti serologinių tyrimų.

„Čia yra ir interpretacijos, ir pačių tyrimų atlikimo, ir sveikatos priežiūros įstaigų apkrovimo klausimas. Daugeliu atvejų atliekamos tam tikros reprezentatyvios imties tyrimai ir pagal juos yra nusprendžiama. 

Pavyzdžiui, Izraelis pateikia mokslinių duomenų apie vakcinaciją, revakcinaciją. Tai jie tikrai netyrė visos populiacijos, jie atliko tam tikrus klinikinius tyrimus įvairiose amžiaus grupėse, įvertino, koks yra tęstinis „Pfizer“ vakcinos efektyvumas ir buvo priimtas sprendimas, kuris buvo apibrėžtas terminais, kad jei praeina 5–6 mėnesiai, imunitetas jau blėsta. Tas pats matoma ir iš Lietuvoje atliktų tyrimų“, – sakė ji.

Kiek antikūnų rodo apsaugą?

Tačiau tiems žmonėms, kurie nori įsitikinti, kiek turi antikūnų, ir įsivertinti riziką, M. Strioga pirmiausiai patarė bent patiems neskubėti vertinti tyrimo rezultatų.

„Tą turėtų atlikti ne pats žmogus, bet šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas. Nes antikūnai gali būti tiriami prieš visą S baltymą, prieš tam tikrą jo sritį, prieš jo vadinamą RBD sritį – tą, kurią virusas naudoja jungtis prie mūsų ląstelės receptorių. 

Šie antikūnai turbūt yra vieni informatyviausių ir labiausiai koreliuojantys su galimu veiksmingumu. Taigi buvo pasiūlytos vertės dominuojant alfa atmainai po „AstraZeneca“ vakcinos, koks antikūnų titras gali sukurti apsaugą 4–6 mėnesių periodui. Tame tyrime parodyta, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4–6 mėnesių periodu sukuriama 80 proc. apsauga“, – sakė onkoimunologas.

Tačiau jis akcentavo, kad tai – labai orientacinė vertė ir nustatyta alfa atmainai. 

„O žinome, kad delta atmaina yra bent 60 proc. infektabilesnė, tad tikslios rekomendacijos, nuo kada būtų reikalinga revakcinacija, pasakyti negalima. Jei antikūnų yra keli tūkstančiai, tai revakcinaciją tikrai galima atidėti ir antikūnų titrą pakartoti po 2 mėnesių. Jei antikūnų titras yra labai žemas – keli, keliolika ar keliasdešimt, tada tikrai būtų daugiau argumentų, kad revakcinacija yra veiksminga.

Visais kitais atvejais mūsų siūloma grynai rekomendacinio orientacinio pobūdžio vertė, atsižvelgiant, kad turime duomenis su alfa atmaina, tai skiriamoji vertė galėtų būti 1000 BAU/ml“, – patarė jis.