Šiandien Viltei jau 3,5 metų, tačiau patirtas insultas paliko skaudžias pasekmes jos gyvenime – ji nevaikšto, negeba pati pavalgyti, todėl 25-erių I. Jašmontaitė galiausiai išdrįso perlipti per save ir paprašyti pagalbos, tik ne sau, o dukrelei.
Viską teko iškęsti vienai
Prisimindama momentą, kai sužinojo, jog laukiasi, Ingrida šypsosi – nėštumas buvo planuotas, o pirmagimė itin laukta, tad žinia buvo tarsi stebuklas. Tačiau jau tada Ingridos laukė pirmoji bloga žinia iš mergaitės tėčio.
„Mergaitės tėvas paliko, kai sužinojo, kad laukiuosi, nes buvo susiradęs kitą“, – trumpai paaiškino ji.
Teko susitaikyti su mintimi, kad visą nėštumą teks praleisti vienai, nes nei mamos, nei tėčio I. Jašmontaitė neturi, o palikus vaiko tėčiui viskas pasidarė dar sunkiau. Moteris liko ne tik be psichologinio palaikymo, bet ir siaubingose gyvenimo sąlygose:
„Buvo tikrai sunku, nes buvo palikęs ir be maisto, ir be malkų, nes tada dar gyvenau kitame bute, neturėjau nei kuo kūrentis, nei ką valgyti. Pats nėštumas buvo gan komplikuotas, nes pastoviai neturėjau kuo kūrentis, baisiai šaldavau, apsirengdavau daugybe rūbų. Kaip dabar atsimenu, atsidariusi orkaitę šildydavausi patalpas. Dėl to beveik visą nėštumą praleidau Marijampolės ligoninėje.“
Kad ir kaip sunku buvo, Viltė gimė išnešiota, natūraliu būdu ir išvydusi pasaulį nesukėlė nė menkiausio įtarimo – tris dienas po gimdymo praleidus ligoninėje ir gavusi gerus medikų įvertinimus, Viltė su mama iškeliavo namo.
Insultas ištiko netikėtai
9 dienos – tiek laiko buvo Viltei, kai į mamos namų duris pasibeldė vaikų teisių specialistės. Ingrida neslepia, kad tuomet persmelkė baimė, jog liks be savo didžiausio turto, dukrelės, tačiau šiandien džiaugiasi, kad sulaukė specialistų apsilankymo.
„Buvo tikrai baimių, galvojau ar mergaitę atims, ar ką, bet pasakė, kad nebijokit, tikrai neatimsim, norim suteikti pagalbą. Atvažiavo vienos specialistės, kitos, sakė, kad man reikia pagalbos, nes neturiu mamos, kuri padėtų, nieko. Geranoriškai tikrai atvažiavo, atsimenu, dar padėjo man susidėti daiktus ir išvažiavom“, – pasakoja I. Jašmontaitė.
Tuomet mama su dukrele iškeliavo į Sangrūdos kaime įsikūrusius Šeimos globos namus, kur gyveno kiek daugiau nei metus. Būtent ten moteris sako ėmusi pastebėti, kad kažkas su dukrele negerai – kai kurie jos veiksmai kėlė nerimą.
„Iš pradžių buvo akyčių užvertimai, staigūs galvos sukiojimai į vieną ir kitą pusę. Šeimos globos namų darbuotojoms sakydavau, kad tai pastebiu, tai prasidėjo gal nuo dviejų mėnesių, bet man sakė, kad viskas gerai. Ir šeimos gydytoja sakė, kad viskas gerai, vaikams taip būna“, – prisimena pašnekovė.
Kai Viltei buvo vos 3,5 mėnesio, įvyko tai, ko niekas nesitikėjo – mažylę ištiko insultas. Tą dieną Ingrida prisimena su siaubu:
„Atsimenu, ryte ji atsikėlė, aš buvau pamaitinusi mergaitę ir ėjau darytis valgyti, kai ji užrėkė. Nubėgau iki jos, ji buvo užsimerkusi. Paėmiau ją ant rankų, ji buvo visa suglebusi, apsunkęs kvėpavimas, bet nė neįtariau, kad galėjo būti insultas ar kažkas panašaus.
Pašaukiau kitą mamą, nes Šeimos globos namuose gyveno daug mamų, ji paklausė, kas yra, o aš tik pasakiau, kad kviestų darbuotojas, tegul kviečia greitąją. Atsimenu tik tai, kad laikiau mergaitę ir sakiau, kad ji kaip ne mano vaikas, verkiau – ji buvo sustingusi kaip lėlė.“
Priežastis vis dar neaiški
Vos tik nuvykus į Marijampolės ligoninę, šios įstaigos specialistai nieko nelaukę kvietė Kauno klinikų medikus – po valandos laukimo Viltė su deguonies aparatu reanimobiliu išgabenta į Kauną.
„Marijampolės ligoninėje Kauno gydytojams iš karto skambino, kad vežtų į Kauną, Viltei pajungė deguonį, o mane išvedė už durų. Paskambinau Šeimos globos namų darbuotojai, kad su dukra esame ligoninėje, ji viską metė ir atvyko. Su ja iki vakaro pralaukėm lauke, paskui važiavom iš paskos su mašina, o mergaitė su išvežta su reanimobiliu“, – lemtingas akimirkas pamena Ingrida.
Laukimas, kol galės išvysti dukrą, tęsėsi, rodos, visą amžinybę, o iš budinčios gydytojos išgirsti žodžiai taip pat nenuramino:
„Budinti gydytoja pasikvietė mane ir rodė magnetinio rezonanso nuotraukas kompiuteryje, galvojo, kad gal ją buvau numetusi ant žemės, sakiau, kad to tikrai nebuvo ir galvytės niekaip negalėjau sumušti. Man parodė nuotraukas ir sakė, kad panašu, jog mergaitei insultas, nes pusė smegenėlių jau buvo pažeista, viena pusė juodavo, smegenys buvo kaip mirusios.“
Pusė metų, praleisti ligoninėje, daugybė tyrimų ir bemiegės naktys jokio rezultato nedavė – iki šiol neaišku, kodėl taip įvyko. Iš pradžių medikai manė, jog Viltei meningitas, tačiau ši liga nepasitvirtino, galvota ir apie Fabray ligą bei vilkligę, tačiau ir šios hipotezės nepasitvirtino.
„Jokios priežasties nerado, tik mano, kad viskas įvyko dėl galvoje užsikimšusios arterijos. Dabar, kai paskutinį kartą gulėjom Kauno klinikose, paėmė kraują genetiniams tyrimams. Su genetike bendraujame, ji sakė, kad tyrimų atsakymai bus gal po pusės metų.
Patys gydytojai nuo 2019 metų sako, kad nori išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, atrasti gydymą ar vaistus, kurie padėti. Jiems patiems didelis klausimas, dėl ko taip yra“, – dalijosi moteris.
Reikalinga pagalba
Insultas paliko skaudžią žymę Viltės gyvenime – jo pasekoje išsivystė epilepsija, cerebrinis paralyžius, ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, šlapimo susilaikymas (retencija), šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija.
Iki šių dienų mažylei tenka kovoti su ligomis, po kiekvieno priepuolio Ingrida su dukra keliauja į Kauno klinikas ir kiekvieną kartą išlenda vis naujos bėdos – medikai sako, kad tai nėra epilepsijos priepuoliai, itin dažnai puola ir šlapimo pūslės bei kraujo uždegimai.
Viltė jau laukia ketvirtojo gimtadienio, tačiau pati daryti gali itin mažai ką: „Ji pati nei vaikšto, nei kalba, raida įvertinta 3,5 mėnesio, tokia ir likusi, jei ne mažesnė. Pati per burną nevalgo, ji maitinama per gastrostomą, pati nesėdi.“
Visai neseniai I. Jašmontaitė su dukrele prisijungė „Vilties spindulėlio“ šeimos. Ir nors, kaip sako Ingrida, buvo labai sunku prašyti pagalbos, ji suprato, kad laukti nebegali.
„Mergaitė yra kateterizuojama 7 kartus per dieną, kas 3 valandas. Gaunu už mergaitę pinigus, stengiuosi viską suskirstyti mergaitės svarbiausiems poreikiams, paskui, kas lieka, tenka mokesčiams. Stengiuosi mergaitę aprūpinti viskuo, kad jai netrūktų, bet reikia pagalbos elementariausiems dalykams – sauskelnėms ir kateteriams, nes vaistai kai kurie kompensuojami, jiems daug neišleidžiu“, – pagalbos prašymą siunčia Ingrida.
Norintys prisidėti prie šviesesnio Viltės rytojaus, gali tai padaryti žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Ingrida Jašmontaitė
Bankas: Swedbank
Banko kodas: 7300
SWIFT/BIC kodas: HABALT22
Sąskaitos nr.: LT647300010159122166
Paskirtis: Parama Viltei
Paypal: [email protected]
