Projekto idėjos autorė, vestuvių planuotoja Agnė Kiverė iš „2Frogs“ ir nevyriausybinės organizacijos „Taip“ kitaip“ įkūrėja Urtė Žukauskaitė-Zabukė portalui tv3.lt pasakojo apie projektą ir ceremonijas, suteikiančias galimybę tos pačios lyties poroms neoficialiai, bet intymiai apsikeisti įžadais ir prisiekti amžiną meilę.
Idėja kilo po atviro pokalbio
A. Kiverė kartu su kolege vestuves planuoja jau 5-erius metus, tačiau pokalbis su artimu draugu atvėrė akis – ne visi turi lygias teises mylėti ir viskas, ko reikia yra palaikymas ir šiluma, atvirumas.
„Turbūt pagrindinis faktorius ir vadinama gilesnė mintis atsirado tada, kai su sau artimu homoseksualiu žmogumi pradėjome kalbėti apie jo meilės istoriją. Pokalbis buvo gan sunkus, nes jis tyrė reakciją ir kaip reaguosiu, sužinojusi apie jo draugystę su tos pačios lyties žmogumi.
Pamatęs, kad reaguoju teigiamai, smalsiai ir priimu jo santykius nuoširdžiai, jis tiesiog nušvito – tik tiek ir tereikėjo: atviro, nuoširdaus pokalbio, padrąsinimo ir palaikymo. Supratau, kad tokių žmonių kaip jis yra be galo daug ir jiems trūksta šioje visuomenėje labai elementarių dalykų – nuoširdžios šypsenos, nesmerkiančio žvilgsnio ir žinojimo, kad yra žmonių, kurie palaiko tokias poras“, – kalbėjo vestuvių organizatorė.
Agnė džiaugiasi, kad ne tik ji kartu su kolege, bet ir kiti noriai prisijungė prie projekto: „Susitikę kolegas vis padiskutuodavome šia tema ir galiausiai susirinko nemažas būrys paslaugų tiekėjų, kurie teigdavo palaikantys tokias poras ir mielai prisidėtų prie jų meilės užtvirtinimo – taip ir kilo mintis suburti komandą ir padaryti imitacinę vestuvių šventę vienai porai. Taip gimė projektas – „Laisvė mylėti“.“
Lietuvoje vis labiau populiarėja humanistinės ceremonijos – pasaulietinis būdas paminėti svarbius gyvenimo momentus, pavyzdžiui, santuoką, vardynas, laidotuves. Didžiausias skirtumas nuo įprastų ceremonijų – humanistinės ceremonijos yra atskirtos nuo religijos.
„Taip“ kitaip“ organizacija tokiomis ceremonijomis užsiima jau 4 metus, o atsiradus projektui „Laisvė mylėti“ noriai sutiko bendradarbiauti, nors kol kas ceremonijas dažniausiai rengia heteroseksualioms poroms.
„Humanistinės santuokų ceremonijos, nuo jų viskas ir prasidėjo ir visos humanistinės ceremonijos į Lietuvą atkeliavo, nes supratom, kad ne tik parašai yra santuokos esmė. Žmonėms, kurie nesituokia bažnyčioje, yra svarbi ir ta kita santuokos dalis, neoficiali, bet jautri ir kur galima pasižadėti vienas kitam. Lietuvoj tikrai toks poreikis auga ir didėja kiekvienais metais. Dauguma mūsų klientų yra heteroseksualios poros ir ta žinutė, kurią mes siuntėm su projektu „Laisvė mylėti“, buvo skirta homoseksualioms poroms, kad mes mielai darytume ceremonijas ir joms“, – kalbėjo U. Žukauskaitė-Zabukė.
Ceremonija, įtvirtinanti meilę
Urtės teigimu, humanistinės ceremonijos yra išskirtinės – jų negalima sulyginti nei su bažnytine, nei su civiline santuoka. Čia svarbiausias ne parašo padėjimas, o jautrus, asmeniškas momentas.
„Kitas variantas, į ką panaši ši ceremonija, yra civilinė santuoka. Bet ji yra daugiau administracinė, tai yra, įteisinimas, parašų padėjimas. O humanistinė ceremonija yra būtent ta asmeniškoji ir jautrioji dalis, kur yra pasakojama poros istorija, kur pora keičiasi savo įžadais vienas kitam, kur gali įsiterpti kiti asmenys, dalyvaujantys ceremonijoje ir kažko jiems palinkėti. Tas toks ritualas sujungimo, būtent, gal ir būtų pagrindinis skirtumas nuo civilinės santuokos“, – pasakojo „Taip“ kitaip“ įkūrėja.
Organizacijos įkūrėja Urtė pastebi, kad yra nemažai homoseksualių porų, kurios yra religingos, tačiau neturi galimybės įtvirtinti meilę bažnyčioje, kiti nori intymios ceremonijos. Urtė taip pat pastebi, kad dažnai sutuoktiniai neįsiskaito, kur deda parašus, nežino, kas už visko slypi.
„Didžioji dalis yra tų, kurie neturi sąsajų su bažnyčia ir nenori tą dieną meluoti nei sau, nei svečiams. Kita dalis yra, kurie galbūt norėtų į bažnyčią, bet negali dėl vienų ar kitų priežasčių. Nes ir homoseksualių porų yra daug religingų, bet, deja, jų niekas nepriima.
Kiti, kurie nori padaryti labai asmeniškai ir kiti variantai neleidžia to personalizacijos momento, kur gali derinti, kas bus pasakyti, kaip bus pasakyta. Tada šis variantas atrodo priimtiniausias.
Taip pat renkasi poros, kurios supranta, kad santuoka ne tik parašai, bet LGBT poros man atrodo labiau negu bet kurios žino tų parašų reikšmę, nes daug Lietuvoje porų tuokiasi ir net nežino, ant ko pasirašo, kas yra ta santuokos sutartis, ant kurios deda parašus. Tai irgi yra teisinis dokumentas, bet nelabai žmonės gilinasi į teisines taisykles ir kokias pareigas bei teises gaus. Visiems tai atrodo savaime suprantama, kad dabar būsim susituokę. O tos poros, kurios tos teisės neturi, labai gerai žino, ko jos neturi ir ko netenka“, – kalbėjo U. Žukauskaitė-Zabukė.
Agnės Kiverės teigimu, humanistinės ceremonijos itin nesiskiria nuo įprastos ceremonijos. Viskas būna sustyguota – nuo smulkmenų iki svarbiausių šventės elementų.
„Mes kaip vestuvių planuotojos galime patikinti, kad organizuojant tos pačios lyties vestuves nelabai kas skiriasi: susitinkame su pora, aptariame Jų šventės viziją, biudžetą ir pradedame vestuvių planavimą. Pakvietimai, šventės vietos pasirinkimas, fotografai, šventės vedėjai ir, žinoma, dekoras bei gėlės. O ceremonija galime daryti, kur tik būsimi jaunavedžiai panorės – privačiame kieme, parke ar prie jūros.“
Sukūrė įvaizdinę ceremoniją
Norėdamos pateikti pavyzdį, kaip gali atrodyti homoseksualių porų santuokos, surengė įvaizdinę ceremoniją, kurioje dalyvauti sutiko modeliai Gabrielė Kaveckaitė ir Gintarė Barpšytė.
„Poros ieškojome socialiniuose tinkluose – parašėme idėją ir kvietėme norinčius. Buvo ir neigiamų komentarų bei žinučių, bet džiugu ir tai – palaikymo sulaukėme, norinčių taip pat. Mūsų merginos parašė smagų laišką, trumpai papasakojo savo istoriją. Tas ir sužavėjo – jų laisvumas, nuoširdumas ir drąsa“, – kalbėjo A. Kiverė.
Vestuvių planuotoja džiaugiasi, kad įvaizdiniame projekte dalyvavusios merginos itin nuoširdžios ir atviros, o labiausiai žavėjosi jų tikra ir nesumeluota meile.
„Pamenu, vykome į suknelių primatavimą, tada ir susitikome primą kartą gyvai, jos susikibo rankomis ir garsiai juokdamosi keliavo gatve kartu su mumis pasakodamos savo meilės istoriją“, – prisimena A. Kiverė.
Gabrielė ir Gintarė drąsiai demonstravo savo meilę, ceremonijos metu keitėsi įžadais ir vykdė pasirinktą ritualą – apsikeitė laikinomis tatuiruotėmis „Merginos dar nebuvo pasiryžusios pasižadėti būti kartu amžinai, tai nebuvo visiškai tradicinė santuokos ceremonija, daugiau įvaizdinis projektas. Bet irgi norėjom padaryti, kad tai būtų svarbu joms. Rašėm tekstą apie jų bendras patirtis kartu turėtas, kurias jos prisiminė dar kartą ceremonijos metu. Darėm simbolinį ritualą, jos keitėsi viena kitai sukurtomis laikinomis tatuiruotėmis ir apsikeitė tuo pačiu kažkokiais žodžiais viena kitai“, – apie ceremoniją pasakojo U. Žukauskaitė-Zabukė.
Projekte sutikusios dalyvauti merginos turėjo ir abejonių, mat artimiesiems dar nepasakojo apie savo santykius, tačiau artimiausi draugai žinojo apie poros meilę. Tai padėjo nubaidyti visas baimes ir pasiryžti tapti įvaizdinio projekto veidais.
Ne visi džiaugėsi šiuo projektu. Vestuvių organizatorei teko skaityti ne tik gražius komentarus, bet ir persmelktas pykčio remarkas, tačiau tai nesužlugdė idėjos. Priešingai – tai parodė, kad šis projektas reikalingas.
„Nemeluosiu, kai ieškojome poros projektui, gavau ne tik labai nemalonių, smerkiančių komentarų ar žinučių. Mane pradžiugino, kad daug kas palaikė, norėjo prisidėti ir skatino nesustoti. Organizuojant projektą sutikome nuostabias merginas: Jų nuoširdumas ir tarpusavio ryšys mus įkvėpė, dar kartą įrodė, kad tai, ką darėme, nebuvo veltui“, – projektu džiaugėsi A. Kiverė.
Žingsnis supratimo ir tolerancijos link
Daug porų vis dar renkasi užsienio šalis vestuvėms arba humanistinėms ceremonijoms. „Taip“ kitaip“ įkūrėjos manymu, poros bijo sukelti ažiotažą šalyje, todėl renkasi išvykti svetur:
„Humanistinių ceremonijų idėją aš atradau portale, kuris rašė, kad tokios ceremonijos vyksta Lenkijoje ir kad mūsų LGBT poros važiuoja į Lenkiją susituokti. Prieš 4-5 metus pagalvojau, o kodėl tai negali vykti Lietuvoj, kodėl reikia važiuoti į Lenkiją simbolinės ceremonijos, tai yra visiškai simbolinė ceremonija kaip ir pas mus.“
Paklaustos, kokį pokytį projektas ir humanistinės tos pačios lyties santuokos ceremonijos atneš LGBT bendruomenei, Urtė nedvejoja – homoseksualių porų matomumą, kuris galėtų keisti visuomenės požiūrį.
„Mes tikim, kad tai gali duoti pozityvų matomumą, nes ta graži meilė ir gražūs pažadai vienas kitam, jautrumas yra suprantamas visiems. Tokių pozityvių pavyzdžių labai trūksta, kad žmonės renkasi ilgalaikius santykius, įsipareigoja vienas kitam, tai matoma, kad jie įsipareigoję, kuria savo šeimas ir švenčia meilę ir santykį. Tai gali duoti šios bendruomenės pozityvų matomumą mūsų visuomenės kontekste“, – pasakojo U. Žukauskaitė-Zabukė.
Svarbiausias dalykas, ką suteikia humanistinė santuokos ceremonija – šventė, kurioje poros gali prieš artimiausius žmones prisiekti vienas kitam, įsipareigoti. Juk vestuvėse svarbiausias ne vakarėlis, o pasižadėjimas vienas kitam.
A. Kiverė sako, kad labai svarbu skleisti žinią, jog ir tos pačios lyties poros turi galimybę nors ir ne oficialiai, bet simboliškai susituokti, švęsti meilę.
„Sutapimas ar ne, bet kaip tik vos prieš keletą dienų sulaukėme labai nuoširdaus laiško iš poros, kuri padėkojo už mūsų palaikymą, už tai, kad išdrįsome ir pasakojome apie tokias ceremonijas ir užsiminė, kad būtinai kreipsis dėl savo vestuvių planavimo. Tai pirmas mažas žingsnis. Tikime ir viliamės, kad atsiras tokių porų, kurioms tereikia žinoti, kad yra ne tik vestuvių planuotojų, bet ir daug kitų paslaugų tiekėjų, kurie mielai prisidės prie tos pačios lyties – homoseksualių porų vestuvių.“
U. Žukauskaitė-Zabukė taip pat priduria, kad organizacija „Taip“ kitaip“ dar nesulaukia LGBT bendruomenės porų, kurios ryžtųsi ceremonijai, tačiau pabrėžia, kad organizacija nemokamai kviečia švęsti savo meilę, kol tos pačios lyties santuokos nėra legalios.
