LGBT bendruomenės narys Jonas Valaitis neslepia savo seksualinės orientacijos ir, kaip pats sako, nebijo viešumoje kylančio priešiškumo, susijusio su homoseksualiais asmenimis, tačiau visuomenėje kylančio triukšmo diskusija nelaiko, o bandymus LGBT asmenis pavaizduoti kaip grėsmę įvardija kaip klaidingą informaciją.
Jaunuolio kelias, pripažįstant savo seksualinę orientaciją kitiems, iš pradžių buvo duobėtas – dėl homoseksualumo jį atstūmė dalis šeimos ir draugų, o tai lydėdavo skaudūs giminaičių ir draugų komentarai, kad jis – šiek tiek nenormalus, kad demonstruojasi ir kalba apie savo orientaciją. Tačiau toks atstūmimas turėjo ir šviesiąją pusę – vaikinas sulaukė daug meilės ir palaikymo iš žmonių, kurie tapo jo ramsčiu.
Neapykanta labiausiai kenkia jaunam protui
Nors pats J. Valaitis jau užsiaugino storą odą ir išmoko nereaguoti į neapykantą kurstančius komentarus, nerimas kyla dėl jaunesnių LGBT bendruomenės asmenų. Jie auga aplinkoje, kurioje iš artimųjų girdi homofobiškus komentarus ar mato prieš LGBT bendruomenę nusiteikusius asmenis viešojoje erdvėje. Jiems tai – pirmoji patirtis susiduriant su neapykanta ir tai gali atsiliepti jų psichinei sveikatai ar sumenkinti.
Čia vaikinas kritikuoja įstatyminę bazę. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme teigiama, kad informacija apie LGBT asmenis galimai daro neigiamą įtaką nepilnamečiams. Tačiau vaikinas įsitikinęs, kad apie seksualinę orientaciją, kad ir kokia ji bebūtų, turėtų būti kalbama ne tik su suaugusiais, bet ir su paaugliais, kad jie jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais.
„Aš manau, kad reikia visuomenę, o vaikai ir paaugliai taip pat yra tos visuomenės dalis, šviesti apie tai, kad jų lytinė tapatybė, kad ir kokia bebūtų, yra priimama, viskas su tuo gerai ir jie turi teisę mylėti ir būti gerbiami“, – pasakojo vaikinas.
J. Valaitis taip pat pabrėžia ir tai, kad dėl homofobiškumo apraiškų LGBT bendruomenė prarado nemažą dalį asmenų, nes neapykanta privertė juos pakelti ranką prieš save.
Tačiau, nors neapykanta pareikalavo žmonių gyvybių ir sveikatos, šiuo metu kylančios diskusijos ir priešiškumas, vaikino teigimu, tik stiprina LGBT bendruomenę, o į jos pusę stoja vis daugiau žmonių. Prie to prisidėjo įvairūs politikai ir visuomenės veikėjai, skleidžiantys neapykantą prieš LGBT žmonės – tai parodė, kad jų idėjos ir pasisakymai prasilenkia su realybe, o tokie jų išsišokimai bendruomenei tik padėjo labiau susivienyti.
„Prisiminkim tai, kad LGBT bendruomenės žmonės atimdavo ir atima sau gyvybes ir tradicines vertybes tariamai ginantys žmonės neuždega už juos nei vienos žvakutės, nors patys juos pastumia link tokio sprendimo“, – pasakojo J. Valaitis.
Neetiškose žinutėse – grasinimai užmušti
Anksčiau vaikinas, gavęs žinutes su grasinimais susidoroti, jausdavosi nesaugiai, tačiau dabar išmoko į tai nekreipti dėmesio ir nebeeikvoja savo laiko bei jėgų, stengiasi į tokias žinutes neatsakyti. Įdomiausia tai, kad išsakyti nuomonę apie jo seksualinę orientaciją nusprendžia žmonės, kurie jo nepažįsta, tačiau klijuoja jam įvairias etiketes ir jaučia norą žeminti vaikiną dėl jo orientacijos.
Jaunuolis mano, kad noras kurstyti neapykantą prieš LGBT asmenis ypač paaštrėjo, kai homofobai suprato, kad valstybėje ir visuomenėje vyksta pokyčiai, šalis tampa pasaulietiškesne, todėl neapykantos kurstymu siekiama kovoti su pokyčiais, kuriems jie jaučiasi dar nepasirengę.
„Žmonės jaučia pareigą man pranešti, kad aš jiems neįtinku, nes mano orientacija yra kitokia. Jie tiesiog pamato socialiniuose tinkluose mano nuotrauką su LGBT vėliava ir jaučia pareigą imti ir pranešti“, – kitų žmonių pasisakymus apie vaikino orientaciją komentavo J. Valaitis.
Vaikinas teigia, kad ypač svarbu kontroliuoti neapykantos kalbą viešojoje erdvėje. Svarbu, kad žmonės suprastų, kad kai kurie komentavimo ar minčių sklaidos būdai yra nusikalstami ir neleistini. J. Valaičio manymu, iš interneto pašalinus komentarus ir įrašus, kuriuose kurstoma neapykanta prieš LGBT visuomenės asmenis, homoseksualūs žmonės galėtų jaustis saugesni, o tai ypač svarbu, kad kiekvienas, nepaisant jo lyties ar lytinės orientacijos, jaustųsi saugus visur ir visada.
„Bausmės neišvengiamumas už neapykantos kurstymą prieš LGBT žmones padėtų jaustis saugiai. Aš manau, labai svarbu, kad kiekvienas savo šalyje jaustųsi saugus, o įėję į viešąją erdvę LGBT asmenys turėtų galimybę neskaityti apie save komentarų, kad juos reikia deginti ar žudyti“, – kalbėjo vaikinas.
Partnerystės įstatymas – lygių teisių garantija
Diskutuojant apie partnerystės įstatymą, dažnai girdimi ir matomi pasisakymai, kad homoseksualūs asmenys ir viskas, kas su jais susiję – grėsmė tradicinei šeimai, tačiau J. Valaitis tokias mintis išgirdęs tik juokiasi. Vaikinas neįsivaizduoja, kaip jo ar kitų asmenų orientacija galėtų kenkti kitoms šeimoms, jei jos turi tvirtą pagrindą.
Jo manymu, vienintelis atvejis, kai partnerystės įstatymo įteisinimas pakenktų tradicinei šeimai būtų tik tada, jei vienas iš asmenų santuokoje yra neheteroseksualus, o įstatymas atvertų jam duris nebijoti savo paties orientacijos. Todėl grėsmės tradicinei šeimai, vaikino manymu, partnerystės įstatymo priėmimas nekeltų, nes įstatymas savaime heteroseksualių šeimų neskiria ir to daryti tikrai nereikalauja.
„Jei žmogui nuolat kartoji, kad štai tau yra grėsmė ir tavo šeimai, nes jie yra gėjai, kad jie ateis į tavo namus ir sugriaus šeimą, tai aš tikiu, kad tai gali paveikti juos, bet žmonės turėtų savęs paklausti ar jų baimės yra pagrįstos. Įstatymas neskiria šeimų ir nedraudžia tuoktis heteroseksualiems asmenims“, – samprotavo J. Valaitis.
Tačiau vaikinas pabrėžia, kad ir kokios nuomonės vyrautų homofobų komentaruose, partnerystės įstatymo įteisinimas garantuotų lygias teises visiems, nepaisant jų lytinės orientacijos. Pasak J. Valaičio, įstatymo įteisinimas parodytų, kad valstybė ir jos valdžia vertina visus žmones vienodai ir neišskiria jų dėl didelės reikšmės neturinčių asmenybės ypatybių, nes kol kas rodosi, kad vienos šeimos Lietuvoje pageidaujamos, o kitoms vietos čia nėra. Tačiau vaikinas įsitikinęs, kad įstatymas anksčiau ar vėliau bus įteisintas, o prieš įstatymą lygūs visi.
„Jei valstybė pademonstruotų kitokį požiūrį į tos pačios lyties šeimas, tai parodytų, kad valstybė keičiasi, o tuo pačiu pasikeistų ir tos valstybės piliečių požiūris“, – pasakojo J. Valaitis.
