Gamtininkas Almantas Kulbis pasakoja, jog už poros savaičių prasidės bobausių augimo pikas, tačiau, jei dar palūkėsite, galite prisirinkti ne ką mažiau skanių, tačiau nenuodingų grybų briedžiukų.
Pasakė, kur ieškoti bobausių
Dzūkė Dalė pirmuosius bobausius aptiko per Gandrines, kovo 25-ąją dieną. Nors jie dar visai maži, tačiau pora savaičių ir jau bus galima krauti juos į pintines.
Lietuviai pamėgę bobausius – jie stebina ne tik išvaizda, bet ir skoniu. Jau randami ir pirmieji pavasariniai grybai, tiesa, dar negausiai.
„Valgomieji bobausiai savaite, kita vėliau paprastai auga, bet kovo pradžia buvo gana šilta, todėl grybai jau pasirodė. Latvijoje rekordas, kiek skaičiau Latvijos mikologų draugijos puslapyje, yra kovo 8-oji. Įprastai jie pasirodo kiek vėliau, balandžio mėnesį ir iki gegužės būna pats jų augimo pikas“, – sako gamtininkas.
Norintys rasti bobausių miškuose, dažnai nežino, kur jų ieškoti – augavietes žino tik ištikimiausi fanai. A. Kulbis sako, kad, galimai, ieškote ne ten, nes šie grybai mėgsta atviresnes vietas:
„Bobausis – miškų grybas, dažniausiai aptinkamas ne pačiame miške, tankmėje, o tokiose vietose kaip kirtavietės, jų čia randama gausiausiai. Taip pat prie kvartalinių linijų, smėlėtose vietose, miško takelių pakraščiuose.“
Daugelis nė nežino, kad Lietuvoje auga ne viena bobausių rūšis, pažįstami tik anksčiausiai pavasarį pasirodantys valgomieji bobausiai. Kai kurios rūšys pasirodo tik rudenį, tačiau grybai yra smulkesni, tad grybautojų akių nepatraukia.
Įspėja – bobausiai nuodingi
Valgomųjų bobausių pavadinimas, sako A. Kulbis, yra klaidinantis, nes šie grybai yra nuodingi – juose yra nuodingos medžiagos giromitrino.
„Apsinuodijimai grybais gali būti labai stiprūs ir netgi mirtini, bet įdomi šio grybo savybė ta, kad jo nuodingumas priklauso nuo skirtingų augimo vietų. Pavyzdžiui, Europos miškuose, kur vyrauja lapuočiai, jis yra žymiai nuodingesnis, negu mūsų kraštuose, kur vyrauja spygliuočių miškai“, – aiškino specialistas.
Bobausiuose esantis giromitrinas – pakankamai nuodinga medžiaga. Statistika rodo, kad pagal mirčių nuo apsinuodijimo grybais atvejų bobausiai patenka į nuodingiausių penketuką.
Tie, kurie ryžtasi valgyti bobausius, jau yra gerai su jais susipažinę ir žino, kaip tinkamai paruošti, tačiau čia posakis „valgiau šimtą metų ir nenumiriau“ netinkamas, nes kiekvienas yra nevienodai jautrūs juose esančiai nuodingai medžiagai.
„Tinkamai paruoštas grybas, be abejo, valgomas, bet dauguma mikologų to nerekomenduoja, dėl to, kad šio grybo paruošimas yra specifinis, jį galima valgyti keletą kartų nuvirus, tarpuose verdant nupilti vandenį. Tai užima laiko ir tam tikras rūpestis jį paruošti, virti keletą kartų“, – kaip paruošti bobausius paaiškino A. Kulbis.
Apsinuodyti galima ir garais
Ir virti šiuos grybus namuose gali ne kiekvienas. Būtina sąlyga, norint namuose pasiruošti bobausių, yra turėti gartraukį. Tai būtina todėl, kad bobausių garai yra nuodingi, todėl prisiuosčius galima apsinuodyti.
Taip pat bobausius, kad dingtų jų nuodingumas, galima džiovinti, tačiau tai reikia daryti gana ilgai, maždaug porą mėnesių.
„Paruoštas atsargiai, išmanant grybas būna valgomas, jame esanti nuodinga medžiaga neturi savybės kauptis mūsų organizmuose, nėra taip, kad pavalgius po metų ar dviejų jo susikaups pakankamai daug ir pajusime poveikį. Bet visą laiką išlieka rizika“, – įspėja gamtininkas. Neragavusiems, bet norintiems tai išbandyti, gamtininkas rekomenduoja nepulti valgyti didžiausios paruoštų bobausių porcijos. Pirmą kartą geriausia suvalgyti maždaug šaukštelį grybų ir, jei nepasireiškia nepageidaujamos reakcijos, suvalgyti daugiau.
Siūlo paragauti briedžiukų
Jei dar galite palūkėti ir neniežti nagai keliauti į mišką, pora savaičių vėliau už bobausius pasirodo briedžiukai. Šie grybai visiškai nenuodingi, o užsienio šalyse yra laikomi delikatesu.
Atskirti briedžiukus ir bobausius nėra itin sunku. Prieš einant grybauti, A. Kulbis rekomenduoja pasidomėti grybais ir internete pažiūrėti, kaip jie atrodo.
„Bobausio ir briedžiuko kepurėlė skiriasi – bobausių kepurėlė tamsiai rudos spalvos, šiek tiek aksominės ir savo tekstūra primena smegenis. Briedžiukų kepurėlė dažniausiai yra kūgiško kontūro, šviesiai rusvos spalvos“, – kaip atskirti pavasarinius grybus pataria pašnekovas.
Be to, briedžiukai auga visai kitose vietose nei bobausiai – briedžiukų ieškokite miško pakraščiuose. Taip pat jie gali būti aptinkami pačiose netikėčiausiose vietose, kur daugelis nė nesugalvotų grybauti, pavyzdžiui, gėlynuose, parkuose, pievelėse.
„Valgomasis briedžiukas skanus, lengvai paruošiamas. Jei abejojame dėl supainiojimo su bobausiais, juos taip pat galima porą kartų nuvirti, tačiau jeigu esame įsitikinę, kad tai briedžiukas, valgymui vartoti galima be papildomo nuvirimo“, – sako A. Kulbis.
Tikrųjų grybų teks palaukti
Tiesa, pirmieji pavasariniai grybai maistine verte nepasižymi – greičiausiai, ant stalų bobausiai keliauja dėl išsiilgto šviežių grybų skonio:
„Negalima išskirti kažkokios ypatingos jų maistinės vertės, bet grybautojai yra ypatinga publika, žmonės ne kiek miško pasiilgę, kiek nori prisirinkti į krepšį grybų. Tai suprantama, pateisinama.
Yra žmonių, kurie renka austrijines plačiataures, tai raudonas, dubenėlį primenantis grybas, kurį ir dabar galima rasti miškuose. Kai kurie juos renka, plauna, verda, nors, pasak ragavusių šį grybą, jis turi žemės skonį, yra gana tvirtas, standus, kaip kremzlė.“
A. Kulbio teigimu, jei tik yra noras paragauti grybų, nieko baisaus, jei suvalgysite ir nedidelį kiekį tinkamai paruoštų bobausių, svarbu nepervertinti savo jėgų ir elgtis atsargiai. Na, o tikrųjų grybų dar reikės palaukti iki gegužės, birželį gali išlįsti ir vienas kitas baravykas.
