Anot gamtininko, Liūto karčiais grybą Gericijų (lot. hericium erinaceus) vadinti praminė anglakalbės valstybės, nes Lietuvoje ši grybų gentis vadinama – trapiadygliais, nors jie žinomi ir čia kaip Liūto karčiai.
„Liūto karčiais vadinami grybai natūraliai auga kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, tačiau visose šalyse, kur jį galima aptikti jis yra pakankamai retas, nors būtent šios genties rūšis – hericium erinaceus paplitimas yra tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Azijoje bei Europoje“, – pasakoja gamtininkas A. Kulbis.
Tačiau Europos valstybėse šis grybas yra retas, todėl daug kur yra įtrauktas į saugomus sąrašus, Raudonąsias knygas: „Buvo siūlomą šį grybą įtraukti ir į Berno konvenciją, kas reikštų, kad šio grybo būtų negalima ne tik rinkti ir valgyti, tačiau apskritai – neliesti.“
Nuotraukose matomas grybas, pasak A. Kulbio, yra auginamas ir Lietuvos ūkininkų, nes visos sąlygos yra lengvai sudaromos, kad grybas būtų užaugintas.
„Lietuvoje ūkininkai augina šią Liūto karčių rūšį, tačiau miškuose mes galime aptikti kitą šios hericium genties rūšį – Korališkąjį trapiadyglį, kuris yra taip pat savo išore labai panašus į Liūto karčius. Atskirti galima nuo Liūto karčių pagal vaisiagumbį, kuris yra kompaktiškas, gumbo formos, šakotas bei primenantis koralą. Lietuvoje šis grybas auga tarp beržų, senų drebulių, taip pat ant išvirtusių kelmų ir medžių“, – aiškina gamtininkas.
Norima rūšį saugoti
Pasak A. Kulbio, kadangi Europoje šios grybų genties auga vos kelios rūšys, norima ją apsaugoti:
„Korališkasis trapiadyglis Lietuvoje yra įrašytas į Raudonąją knygą bei yra saugomas, todėl už sunaikinimą šios rūšies yra nešama atsakomybė. Todėl jeigu taip nutiktų, kad kažkas rastų natūraliai augančią šią rūšį gamtoje, tai reikėtų pasidalinti su gamtininkais, kuriems tokios grybų augavietės yra įdomios.“
Gamtininkas pasakoja, kad neseniai latvių išleistame naujausiame leidinyje apie grybus rašoma, kad būtent šią Liūto karčių rūšį tikimasi atrasti Latvijoje, kur jau yra rasto dvi hericium genties rūšys.
„Europoje yra keletas rūšių, tai Lietuvoje mes natūraliai augančią turime tik vieną rūšį. Latvijoje dvi rastos ir tikimasi rasto trečią, Lenkijoje yra mažiausiai dvi rūšys, todėl manau, kad ir Lietuvoje būtų galima tikėtis dar porą genties rūšių. O taip, tai galima pasakyti, kad tai tikrai yra ne lietuviška, o atvežtinė Liūto karčių rūšis, nes apskritai, šio grybo paplitimo arealas gamtoje yra negausus“, – teigia Almantas Kulbis.
Apskritai, ši rūšis gamtoje auga statytinėse vietose, aptinkamas ant negyvos medienos, pavyzdžiui, bukų ar jaunų ąžuolų: „Tokių buveinių nėra labai daug, nes turi būti jauni ąžuoliukai išvirtę ar bukai, bet tokiu miškuose nepasitaiko daug, todėl ir tinkamų vietų šiam grybui natūraliai augti daug nėra labai daug.“
Didinti pasiūlą pilna galimybių
Gamtininkas džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugiau atsiranda ūkininkų, kurie šį grybą sugeba užsiauginti patys. Jungtinėse Amerikos Valstijose Liūto karčius žmonės augina ant dirbtinių substratų, cukranendrių gamybos atliekų ir panašiai.
„Įvairiose šalyse kartais pasirodo tokių ne masiniam auginimui, bet pabandymui rinkinių, su kuriais galima patiems namų sąlygomis per savaitę ar dvi užsiauginti šią grybų rūšį patiems namuose, virtuvėje. Grybas ganėtinai reiklus, nes jam reikia temperatūros svyravimų, jis nemėgsta ryškios šviesos, tačiau užsiauginti tikrai įmanoma. Neretai būna siūlomas toks projektas – užsiauginti šį grybą vaikams mokyklose“, – pasakoja Almantas Kulbis.
Pavyzdžiui, pas ūkininkaujančius Lietuvos ūkininkus, šių Liūto karčių už kilogramą galima įsigyti sumokant 22 eurus. Gamtininkas juokiasi, kad jeigu šalyje padidėtų pasiūla, kaina galėtų būti prieinamesnė daugumai:
„Kadangi Lietuvoje tikrai jų nusipirkti nuėję i bet kokį prekybos centrą nepamatysime, nerasime, tai manau, kad kaina yra adekvati. Manau, kad jeigu atsiras daugiau žmonių, kurie išradingi verslūs, imsis tokių naujovių, tai turbūt ir kaina bus tokia, kad galės paskanauti šio grybo bet kuris užsigeidęs.
Norisi tik palinkėti, kad su laiku žmonės atrastų naujų, kažkokių naujų delikatesinių produktų, nes grybų pasaulis pakankamai platus, todėl Lietuvoje su technologijomis tikrai įmanoma jų nemažai užsiauginti ir didinti tą grybų įvairovę, prieinamumą nei turime šiandien.“
Skonis it brangiųjų omarų
Kalbant apie Liūto karčių kulinarines savybes, dauguma žmonių pasaulyje šiuos grybus augina dėl skoninių savybių, kurios, pasak A. Kulbio, primena brangiuosius omarus ir kitas jūros gėrybes.
„Sakoma, kad jis primena savo skoniu omarus. Na, tai savotiškas delikatesinis skonis, todėl minimaliai šis grybas yra paruošiamas. Vos apkepinamas ir valgomas su įvairiais prieskoniais, daržovėmis. Kadangi pats nesu ragavęs šio grybo, tačiau manau, kad dėl išskirtinio skonio jį būtų galima valgyti ir vieną, kad būtų galima mėgautis tuo skoniu. Nebūtina pirkti šių grybų kilogramais, nebent ragaujančių šeimoje ratas yra labai platus, tačiau paskanavimui, kad būtų galima suprasti ir nuspręsti, ar jis tinkamas ir toks skanus, kaip teigiama, jog primena omarus ir kitas jūros gėrybes“, – juokiasi A. Kulbis.
Supratus, ar skonis yra priimtinas ir vertas kainos, galima toliau juos valgyti arba leistis toliau į kitų grybų skanėstų paieškas. Internete teigiama, kad būtent Liūto karčiai yra puikūs organizmui sergant nerimu, depresija, Alzhaimeriu, esant dideliam cholesterolio kiekiui ir panašiai. Visgi, gamtininkas nedrįsta komentuoti, kokia yra toji reali grybo nauda:
„Šitą dalyką palikčiau komentuoti vaistininkams arba gydytojams (šypsosi). Iš tikrųjų, skeptiškai žiūriu į tai, kuomet apie grybą rašoma taip, kad jis padeda beveik nuo visų ligų. Šis trapiadyglis rytų medicinoje yra labai gerbiamas, daroma daug įvairių preparatų, pradedant kapsulėmis, baigiant šio grybo milteliais.
Mano žiniomis, šis grybas kol kas dar yra plačiai tyrinėjamas ir galbūt ateityje apie jo naudą sužinosime daug daugiau, tačiau šiuo metu apie tai kol kas gali pasakyti tik medikai.“
