Kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys.
Nerimas – natūrali būsena
Pasak psichologo, šiandien daugelis lietuvių išgyvena panašius jausmus – pyktį, sumišusį su nerimu, jaučia tam tikrą įtampą. Tokie kylantys jausmai stebint karinius veiksmus yra neišvengiami ir natūralūs.
„Jeigu galime daryti kasdienius darbus ir mintys yra apie tai, kaip ten sekasi, tai yra normalu. Visiškai išvengti mes to negalėsime, nes nepaisant to, kad tai yra neištarta garsiai, bet mes puikiai visi suvokiame vieną dalyką – šalia mūsų yra du diktatoriai, Putinas ir Lukašenka, o Lukašenkos vadovaujamos žemės ribojasi su Lietuva, todėl mes esame pirmieji pažeidžiami tokių diktatorių“, – kalbėjo vaikų ir paauglių psichologas, psichoterapeutas.
Svarbu išlikti ramiems ir išlaikyti šaltą protą, įsigilinti į realią situaciją ir galvoje nekurti blogiausių scenarijų, dirbti savo darbą. Jei nebegalite susikoncentruoti į darbus ir jų atlikti, tai gali būti ženklas, kad nerimas ima viršų.
„Nekontroliuojamas ir per didelis nerimas gali būti tada, kai nebegali dirbti jokio darbo, nebegali imtis kasdienės veiklos ir nuolat esi savotiškoje frustracinėje būsenoje. Jei nebegalime daryti šių dalykų, čia yra požymis to, kad kažkas yra negerai“, – paaiškino vaikų ir paauglių psichologas.
Kad ir kokios emocijos užplūsta, svarbu jų neužgožti ir neignoruoti – L. Slušnys sako, kad net socialiniai tinklai šiuo atveju padeda, nes juose žmonės gali išreikšti emocijas, jų nelaikyti savyje.
Emocijas sutelkite į veiksmus
Vienas iš būdų, kaip nuslopinti ir kontroliuoti emocijas, yra perkelti jas į veiksmus. Būtent tai pastarosiomis dienomis ir stebime Lietuvoje – tautiečiai ukrainiečiams padeda viskuo, kuo tik gali.
„Man yra gražu, kaip pyktį, nerimą, įtampą lietuviai perkėlė į pagalbą. Čia yra tam tikras perkėlimas ir visi tą daro. <...> Privačios iniciatyvos per „Raudonąjį kryžių“, per įvairius nevyriausybinius judėjimus, žinau mažiausiai dvi organizacijas, kurios jau vakar išsiuntė sunkvežimius įvairiausių maisto produktų ir kitų reikmenų tam, kad Ukrainai būtų galima padėti tą karą kariauti“, – kalbėjo L. Slušnys.
Lietuviai surėmė pečius ir prie ukrainiečių kovos prisideda kaip tik įmanoma: kas finansiškai, kas būtinais daiktais ar kitomis priemonėmis. Toks būdas ne tik padeda Ukrainos žmonėms, bet ir parodo empatiją bei stiprybę:
„Mes tarsi nekariaujam patys, bet puikiai suvokiam, kad tai yra mūsų atrama šioje vietoje. <...> Šiandien mes suvokiam, kad nepadėdami vienas kitam, nesusitelkę į tai, mes parodysime savo silpnumą. Mes privalome bet kokia kaina parodyti savo galingą stiprybę, kad mes galim ir net ne savo žemėj, kitoj žemėj, padėti žmonėms kariauti. Tai yra labai didelė stiprybė.“
Padės fizinė veikla
Išlikti visiškai ramūs, stebint dabartinę situaciją, gali vienetai, tačiau juntama įtampa yra natūrali reakcija į tai, kas vyksta. Stebėdami naujienas nepradėkite kurti blogiausio scenarijaus ar panikuoti – viską vertinkite sąmoningai.
„Reikia įvertinti, ką aš galiu padaryti, ko aš negaliu padaryti, susidėlioti faktus. Mano akimis, vienas pagrindinių nerimo valdymo būdų – apgalvoti, kokios yra grėsmės, kiek jos yra realios. Faktas tas, kad mes, kaip šalis, esame labai saugi, akivaizdu, kad mus saugos ir mes esame apsaugoti. Nerimauti dėl saugumo Lietuvoje šiandien reikėtų mažiausiai“, – pataria psichologas.
Visada geras būdas kovoti su nerimu ar stresu yra fizinė veikla – tai bent trumpam atitraukia nuo neraminančių minčių. Jei į rankas mėgstate paimti virbalus, darykite tai dažniau:
„Vienas geriausių dalykų, prajuokinsiu, bet yra mezgimas. Juokai juokais, bet tai vienas geriausių streso nuėmimo būdų. Jeigu nemokate megzti, eikite pasivaikščioti arba eikite sportuoti. Aktyvi, intensyvi fizinė veikla mažina nerimą, įtampą. Jeigu juntamas nerimas, didelis stresas, bet koks fizinis aktyvus, intensyvus veiksmas jį mažina ir degina bereikalingai sukeltą įtampą.“
Svarbiausia nepulti į paniką
Jaučiantiems, kad intensyvus informacijos sekimas bei socialiniuose tinkluose stebima informacija skatina jaustis nesaugiai ar blogina psichologinę būklę, L. Slušnys pataria bent trumpam atsitraukti, bet neatsiriboti – informacijos žinojimas leidžia jaustis saugesniems.
„Jeigu žmogui pats informacijos srautas yra jaučiamai kenkiantis, būtų geriau atsitraukti ir pabūti be jo bent kurį laiką – valandą, pusdienį, po to galbūt pasižiūrėti tik esminius dalykus.
Reikėtų truputėlį atsitraukti, bet tai nereiškia, kad visiškai atsiriboti. Aš sunkiai tai įsivaizduoju šiandien, kad žmogus galėtų visiškai atsiriboti, kadangi tokiose situacijose tai yra natūrali būsena – noras žinoti kuo tiksliau. Jeigu imtume drausti, žmogui nuo to nerimas tik didėtų“, – aiškino Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas.
L. Slušnys pabrėžia, jog svarbu nepanikuoti ir įvertinti tai, jog karas vyksta Ukrainoje ir ruoštis bėgti iš Lietuvos nereikia – čia esame saugūs, todėl šiuo metu turėtume koncentruotis į tai, kaip galime padėti Ukrainai:
„Mes turime suprasti, kad Ukraina įžengia į paskutinį laisvės etapą. Mes tą išgyvenome 1991 metais, Ukraina tą išgyvena dabar. Pavėluotai, su daug sunkesnėmis pasekmėmis, bet ji tai išgyvena dabar ir mes, jai padėdami, išgyvendami, manau, turėsime nepriklausomą šalį. Negalime nepergyventi, bet turime suprasti, kad kai ką turėsime išgyventi, kai ko išvengti nepavyks, bet mes turime per daug nepulti į paniką.“
