Įpusėjusi vasara pamažu pradeda džiuginti ir skaniomis gėrybėmis. Ir prekybos centrų, ir turgaviečių prekystaliai šiuo metu yra nukrauti įvairiausiais vaisiais bei uogomis.
Uogos
Dietistė V. Kurpienė, karščių metu, rekomenduoja valgyti daugiau augalinio maisto, kuris turi ir skysčių, ir antioksidantų, o vaisiai ir uogos suteiks energijos:
„Verta rinktis laukines uogas, pavyzdžiui, mėlynes, bruknes, spanguoles, avietes, kadangi jose yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau antioksidantų nei vaisiuose ar daržovėse. Antioksidantai žmogaus organizmui padeda sulėtinti senėjimą, atsispirti įvairioms virusinėms ligoms, sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimeriu, cukriniu diabetu.“
Dietistė pataria uogas rinktis valgyti priešpiečiams. Jeigu norisi daugiau, tada galima kartais valgyti ir pusryčiams, tik tuomet gerai būtų derinti su graikišku jogurtu, varške, augaliniais nesaldintais jogurtais, riešutais ir sėklomis, avokadu. Taip sotumas bus jaučiamas ilgiau.
Vasaros mėnesiais galima džiaugtis bei skanauti vis skirtingai pasirodančias uogas: braškes, vyšnias, trešnes, žemuoges, agrastus, serbentus, gervuoges, šilauoges, avietes, slyvas ir kitas laukines uogas:
„Tad jei perkate vienam žmogui rekomenduoju pirkti ne kilogramais, o stiklinėmis. Įsigyjant skaičiuokite kiek bus valgytojų ir kiek kartų jas valgys. Turėkite omenyje, kad geriausia keturias dienas iš eilės valgyti skirtingas, tačiau jei tam tikrų uogų sezonas labai trumpas ir ypač, kai jas skinate nuo savo kieme augančio krūmo ar medžio – tuomet tikrai ir kelias dienas iš eilės valgykite drąsiai tas pačias, nes netrukus jų nebeliks.“
Jeigu planuojate užšaldyti uogas ir pasilaikyti kas šaltajam sezonui, specialistė pataria jas užšaldyti nedelsiant, kuo greičiau po nuskinimo ar pirkimo, nes taip uogose liks daugiausiai naudingų medžiagų.
Kad šios šaldant nesuliptų, V. Kurpienė pataria jas šaldyti sluoksniais: „Ant sviestinio ar kepimo popieriaus suberkite šaldymui paruoštas uogas, o tuomet jas vėl užklokite sviestiniu popieriumi. Sluoksniuokite tiek kartų, kiek turite uogų. Praėjus parai, uogas suberkite į šaldymui skirtą tarą ir vėl sudėkite į šaldymo kamerą.“
Neretai žmonės mėgsta uogas paskaninti ir cukrumi arba deda jas ant įvairiausių desertų. Pašnekovė perspėja, kad su cukrumi ar medumi sutrintos uogos praranda dalį savo naudos, nes ją užgožia cukraus žala. Tačiau, jeigu renkatės desertus, su uogomis jie bus vertingesni. Desertai mityboje galimi, tačiau visuomet turi būti saikas:
„Valgant uogas kartu gausime maistinių skaidulų. Jos yra būtinos mūsų žarnyno bakterijoms daugintis, kontroliuoti cholesterolio kiekį ir gerinti virškinimui.“
Žuvis ir grilio patiekalai
Nors vasara yra vadinama grilio ir šašlykų sezonu, tačiau karštomis dienomis apie „sunkesnius“ maisto patiekalus nesinori net galvoti. Tuomet vietoje mėsos puikiai tiks valgyti žuvį, kuri karštomis dienomis apkrauna kiek mažiau žmogaus skrandį.
„Dabar labai populiarėja lašiša, tačiau verta atsiminti ir baltą žuvį, menkę, lydeką, sterką ir kitas. Joje gausu baltymo, kurį organizmas pasisavina geriau nei iš jautienos ar vištienos“, – teigia Vaida Kurpienė.
Gamindami žuvį griliuje venkite aliejaus. Jis gali būti pavojingas organizmui ypač tada, kai kepant patiekalas ima skrusti. Kepsninėje galima kepti ir saldaus pieno sūrį, papriką, cukiniją, baklažanus, pomidorus, tofu ar pievagrybius.
Jei norisi kepsninėje keptų šašlykų, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
„Jei renkatės kiaulienos sprandinės šašlykus vakarui, pietums geriau rinkitės valgyti mažesnes porcijas negu įprastai, nes paprastai vienu arba dviem gabalėliais neapsiribojame, o sprandinė – kaloringa, 100 g šviežios mėsos turi 242 kcal.
Jei norisi didesnės porcijos puikiai tinka kepti kiaulienos išpjovą, 100 g vos 120 kcal, ji greitai gaminama, sultinga, lengvai kramtoma ir liesesnė bei lengviau virškinama.
Ant grotelių skanu kepti kalakutienos šlaunelių kepsnelius. Jeigu planuojate kepti dešreles, pirkdami jas įsitikinkite, kad ant jų yra užrašas, kad produktas yra tinkamas kepti.
Būti akyliems reikia ir tada, kai matote ant pakuotės užrašą „grilio dešrelės“ arba yra pavaizduota grotelių fotografija. Jeigu užrašo, kuris užtikrina, kad dešrelės yra saugios kepti nėra, tuomet rizikuoti jomis nereikėtų, nes tikėtina, kad jose yra konservantas E250.
Jis yra žinomas kaip natrio nitritas, kuris padeda išlaikyti raudoną mėsos spalvą ir ilgina jos galiojimą, tačiau aukštoje temperatūroje gaminamas kenkia sveikatai“, – perspėja dietistė.
Prie baltyminio maisto pašnekovė siūlo rinktis didelį daržovių kiekį, kuris užimtų bent jau pusę lėkštės.
Vanduo
Karštomis vasaros dienomis nereikėtų pamiršti ir skysčių vartojimo. Dietistė V. Kurpienė teigia, kad žmogus turėtų išgerti 30 mililitrų vandens vienam kilogramui savo svorio. Kitaip tariant, savo svorį kilogramais reikia dauginti iš 0,03 ir tuomet gausite kiekį litrais.
Tačiau, anot dietistės, tai tik teorinis kiekis, nes faktinis gali būti mažesnis tada, jei būnate vėsiose patalpose, valgote daug augalinio maisto, renkatės ne keptus, o virtus ar troškintus patiekalus.
Kai karštą dieną daug judate, prakaituojate – faktinis suvartojamo vandens kiekis tikėtina turėtų būti didesnis nei įprastai:
„Apie skysčių reikiamą faktinį kiekį išduoda jūsų šlapimas. Jeigu jų organizme pakanka, tuomet šlapimas turėtų būti šviesiai geltonos spalvos. Kai per daug – bespalvis, o kai per mažai – aiškiai geltonos spalvos.“
Specialistė įspėja, kad dažnai žmonės apgaudinėja patys save, gerdami vaisvandenius ar kitus gaiviuosius gėrimus. Jie, pasak V. Kurpienės, ne tik neatgaivina, tačiau atvirkščiai, gali sukelti skysčių trūkumą, nes vartojant daugiau cukraus ar saldiklių reikia didesnio skysčių kiekio.
„Sultys, net ir natūralios, turi daug cukrų, kuris skatina apetitą. Jose cukraus yra tiek pat, kiek ir limonade. Nesusigundykite ir šaltomis arbatomis, kurių apstu maisto prekių parduotuvėse ar kavinėse. Jeigu nesate pratę gaivintis vandeniu, į jį įmeskite mėtos lapelį, keletą agurko skiltelių ar supjaustytą braškę.
Jie suteiks vandeniui skonio ir išgerti reikiamą kiekį vandens bus lengviau. Žinoma, geriau yra gerti vandenį be priedų, bet pereinamam laikotarpiui tinka ir pagardintas“, – sako pašnekovė.
Išgelbėti organizmą nuo troškulio labai karštą dieną padės ir mineralinis vanduo, kuriame yra daug mineralų. Jis padės ne tik numalšinti kylantį troškulį, tačiau ir atstatyti prakaitavimo metu prarastus mineralus.
O kaip dėl šaltibarščių?
Vienas populiariausių vasaros patiekalų yra šaltibarščiai. Jie yra ne tik sotūs, tačiau ir puikiai tinka esant karštai oro temperatūrai, kuomet apie karštas sriubas nesinori net ir pagalvoti.
Dietistė sako, kad šaltibarščiai gali būti puikus pietų arba vakarienės pasirinkimas.
„Į šaltibarščius dėkite daugiau žalumynų nei įprastai. Bus dar vertingiau, jeigu gaminimui naudosite ne virtus, o šviežius burokėlius. Bulves prie šaltibarščių rinkitės šviežias, virtas su lupenomis, keptas orkaitėje ar ant grotelių. Tuomet bulvėse išliks daugiau maistinių skaidulų, jos suteiks daugiau sotumo jausmo“, – patikina dietistė V. Kurpienė.
