Gydytoja teigia, kad odos nugedimas saulėje – matoma odos reakcija į ultravioletinę (UV) spinduliuotę, nematomus spindulius, kurie yra saulės šviesos dalis.
„Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali padaryti ir nematomą žalą odai. Per didelis ir / arba daugybinis, pasikartojantis ir ilgalaikis saulės poveikis sukelia priešlaikinį odos senėjimą ir sukelia odos vėžį“, – paaiškina ji.
Dermatologė primena, kad didesnę tikimybę susirgti odos vėžiu turi tie asmenys, kurių oda yra šviesi, turi apgamų ar strazdanų arba kurių šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų.
Nudegimas saulėje
Reikia nepamiršti, kad UV spinduliai yra pavojingiausi šiltuoju metų sezonu, kuomet praleidžiame daugiausiai laiko lauke. Be to, taip pat būtina prisiminti, kad saulė labiausiai „kanda“, kai yra tiesiai virš galvos – nuo 10 iki 15 valandos.
„Šiuo paros metu turėtume vengti buvimo tiesioginėje saulėje. Beje, kiekvienas žmogus, priklausomai nuo odos tipo ir pigmentacijos, saulės poveikį gali toleruoti labai skirtingai. Įprastai šviesesnio odos tipo žmonės saulės atokaitoje odą nudega greičiau nei tamsesnės odos savininkai“, – pasakoja pašnekovė.
Tačiau net ir tamsesnės odos savininkai turėtų nepamiršti, kad persikaitinimas saulėje gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Gydytoja dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė teigia, kad patyrus odos nudegimą gali pasireikšti skirtingi simptomai:
„Dažniausiai pasireiškia odos paraudimas, patinimas, skausmas. Sunkesniais nudegimo atvejais formuojasi pūslelės, gali pakilti temperatūra, šaltkrėtis ir / ar bendras silpnumas. Praėjus kelioms dienoms po nudegimo saulėje pradeda varginti odos sausumas, oda lupasi, ją niežti, o odai sugijus gali likti ir pigmentacijos sutrikimas, randai.“
Pasiteiravus, kaip turėtume elgtis patyrus nudegimą saulėje ir ar galime sau padėti dar labiau nepažeisdami odos, gydytoja sako, kad tokiu atveju reikėtų odą prausti vėsiu vandeniu, sausinant jos netrinti. Po prausimosi galima patepti kūną emolientu – drėkinančiu kremu, kurio sudėtyje yra pantenolio ir kitų odos gijimą skatinančių medžiagų:
„Tepimą kartokite keletą kartų per dieną. Jei odos nudegimas stiprus ir yra reikalingas medikamentinis gydymas, kuris užkirstų kelią infekcijai ir randų formavimuisi, tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su specialistu.“
Odos senėjimas
Nors gali atrodyti, kad buvimas saulėje sukelia tik odos nudegimus, neribotas buvimas saulės spinduliuose turi ilgalaikį poveikį odai, kuris taip pat yra ne ką mažiau žalojantis.
„Saulė – pagrindinė odos vėžio atsiradimo ir priešlaikinio odos senėjimo priežastis. Svarbu žinoti, kad odos senėjimą sukelia du veiksniai: chronologinis, kuris yra genetiškai nulemtas ir pasireiškiantis bėgant metams bei fotosenėjimas, kuris yra sukeltas saulės pažaidos. Pastarasis veiksnys yra pagrindinis odos senėjimo kaltininkas“, – sako pašnekovė.
Kyla klausimas, kas tas fotosenėjimas? Tai – odos pažeidimai, kuriuos sukelia saulės ir ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Pasirodo, šis procesas yra atsakingas net už 90 proc. matomų odos amžinių pokyčių ir yra tiesioginis per metų metus odai padarytos saulės žalos rezultatas.
„Odoje yra kolageno, elastino ir kitų skaidulų, palaikančių odos struktūrą. Būtent šie elementai suteikia odai glotnią ir jaunatvišką išvaizdą ir būtent juos pažeidžia UV spinduliuotė. Ši odą veikianti spinduliuotė susideda iš dviejų skirtingų tipų bangų – UVA ir UVB.
UVB spinduliai yra trumpesni nei UVA spinduliai. Būtent jie ir yra pagrindinis saulės nudegimo kaltininkas. UVA spinduliai, kurių bangos ilgis yra ilgesnis, yra atsakingi už žalą, kurią mes siejame su fotosenėjimu.
Kai UV spinduliai patenka į odą, jie pažeidžia jos DNR ir odos ląstelės pradeda gaminti melaniną – tamsų pigmentą, kad būtų išvengta tolesnio pažeidimo. Toks procesas suteikia mums įdegį, bet, iš tiesų, mūsų oda taip bando blokuoti spinduliuotę, kad ši neprasiskverbtų ir nedarytų didesnės žalos. Taigi, įdegis yra odos bandymas apsisaugoti nuo žalos“, – pabrėžia pašnekovė.
Keratozės dėmelės didina vėžio riziką
Pirmasis ženklas, išduodantis fotosenėjimą, pasireiškia netolygia pigmentacija, melazma. Tai yra būklė, dėl kurios ilgainiui ant odos atsiranda pilkšvai rudų dėmių, strazdanų ar senatvinių pigmentinių dėmių, kurios yra sukeltos seborėjinės keratozės:
„Tikėtina, kad pastarąsias tikrai esate pastebėję vyresnio amžiaus žmonių odoje: veido, nugaros, plaštakų srityse. Šiurkščios, rausvos dėmės nosies, kaktos, skruostų, nuplikusių vyrų pakaušio srityse yra vadinamos aktininėmis keratozėmis.
Šios ikivėžinės dėmės tiesiogiai koreliuoja su lėtiniu saulės poveikiu ir jų negydant didina tikimybę susirgti odos vėžiu. Odos tekstūros pokyčiai, kai oda tampa išvagota smulkiomis raukšlelėmis, suglemba ir tampa panaši į suglamžytą popieriaus lapą.“
Sutrūkinėjusios kraujagyslės, kurios atsiranda kaip paraudimas ar dėmės ant nosies, skruostų ar kaklo, gali priminti lengvą nudegimą, tačiau tai, pasak specialistės, yra dar vienas saulės žalos požymis.
Nors dauguma žmonių kur kas dažniau pastebi atsiradusius baltų dėmelių plotus, tačiau ši bėda yra labiau estetinė problema, kuri, pasak gydytojos, į vėžinius susirgimus nepereina.
Aktininės keratozės pavyzdį galite matyti žemiau esančioje nuotraukoje. Būtent štai tokios dėmelės, kurios laikui bėgant yra negydomos, gali virsti odos vėžiu.
„Labai skiriasi vyresnio amžiaus pacientų oda – dažniausiai senjorai, kurių odos būklė gera, o spalva tolygi, dirbo darbą biure, gamyklose. Na, o tie, kurie praleisdavo daug laiko sode, darže ar degindamiesi, turi susiraukšlėjusią, pigmentuotą odą.
Toks skirtumas akivaizdžiai matomas ne iškart, tačiau akivaizdžiai pastebimas būna brandesniame amžiuje. Jei ši taisyklė galioja mūsų tėvams ar seneliams, tai šiandieninei kartai galime pritaikyti kitą taisyklę ir išskirti dvi grupes žmonių – tie, kurie daug keliauja ir poilsiauja gamtoje nevengdami saulės, ir tie, kurie jos vengia.
Jau po 30 metų amžiaus galima pasakyti, koks buvo žmogaus požiūris į saulę ir ar jis jos vengė pakankamai“, – pabrėžia pašnekovė.
Kaip apsaugoti savo odą?
„Danys Clinic“ gydytoja dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė dar kartą pakartoja, kad norint turėti jaunatvišką odą ir užkirsti kelią odos vėžio rizikai yra vienas vienintelis kelias – vengti saulės spindulių pažaidos:
„Svarbu suprasti, kad apsauginių saulės priemonių naudojimas šiais laikas yra tiesiog privalomas. Ne veltui kosmetikos kompanijos kuria ir gamina dieninius kremus, į kurių sudėtį įtraukiama apsauga nuo saulės.
Azijos šalyse, kuriuose šviesi ir skaisti oda vertinama kaip grožio ir aristokratijos simbolis, žmonės apsauginius kremus naudoja kasdien ne tik veidui, tačiau ir kaklui, dekoltė sritims.
Net vairuodami automobilį dėvi specialias pirštinaites, kad plaštakų oda nebūtų pažeista UV spinduliuote.“
Be to, pastebėjus pirmuosius odos senėjimo požymius, imtis prevencijos priemonių niekada nebus per vėlu. Pasak gydytojos, tokiu atveju reikia riboti laiką, kuris yra praleidžiamas saulės šviesoje, naudoti apsaugines kosmetikos priemones, drabužius, atlikti odą atstatančias procedūras.
„Dermatologija – plati sritis ir procedūrų pasirinkimas siekiant sumažinti saulės padarytą žalą odai yra taip pat labai platus. Veido odos pigmentacijos lyginimui ir odos skaistumo atstatymui yra naudojami lazeriai, kurie suskaido perteklinį pigmentą ir jį pašalina iš odos. Žinoma, jei pacientas toliau nevengs saulės – pigmentas sugrįš, o kadangi tai jau yra lėtinė būklė, nesaugant odos pažeidimas tik pasikartos.
Odos suglebimui, smulkių raukšlelių korekcijai, naujo, taisyklingo kolageno gamybos skatinimui visada rekomenduojame rinktis odos drėgmę ir struktūrą atstatančias injekcijas – biorevitalizaciją su hialurono rūgštimi ar trombocitais praturtintos plazmos procedūras“, – aiškina galimus gydymo metodus pašnekovė.
Apibendrindama gydytoja dermatologė pažymi, kad oda reikia rūpintis ne tik vasarą, tačiau ir žiemą. Štai žiemos laikotarpiu odą galite palepinti rūgštinėmis procedūromis – jos ne tik lygina spalvą, bet ir gerina odos tonusą.
„Oda priežiūros reikalauja ištisus metus, o žalą, kurią patyrėte vasarą, turime taisyti žiemą“, – priduria ji.