dermatologė

Ne visiems pavyksta vasarą tinkamai apsaugoti savo odą nuo saulės poveikio. Dalis žmonių per šiltąjį sezoną net ne po kartą patiria nudegimus, kai kurie susiduria su alergija saulei. Saulės poveikis sumuojasi, todėl net ir rudenį ar žiemą gali sukelti karčias pasekmes. Gydytoja dermatovenerologė Živilė Bolevičienė pataria, į ką atkreipti dėmesį ir kada reikėtų kreiptis į specialistus.

Pėdų grybelis – viena iš labiausiai paplitusių grybelinių infekcijų, kadangi dėl drėgnos ir vėsios pėdos aplinkos, ypač tarpupirščiuose, sukuriama optimali terpė grybeliams daugintis. Vaistininkė Greta Vaitoškaitė kartu su gydytoja Dominyka Stasevičiene sutinka – itin svarbu laikytis kruopščios pėdų higienos ir laiku pradėti gydyti infekcijas, taip išvengiant tolimesnių komplikacijų.

Pasimėgavę saulės voniomis neretai pastebime, kad ant odos atsirado mažų baltų dėmelių. Dažnai šios dėmelės tampa estetine problema. Vis dėlto, ilgainiui gali atsirasti ir surandėjusių aktininės keratozės dėmelių, kurios negydomos gali sukelti odos vėžį. Kaip reikėtų rūpintis šiomis dėmelėmis bei ką būtina žinoti apie fotosenėjimą, aptariame su „Danys Clinic“ gydytoja dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė.

Turbūt ne vienas žmogus yra susidūręs su gausiu prakaitavimu, kuris dažnai pasireiškia ne tik karštomis vasaros dienomis ar intensyvios treniruotės metu, bet ir, pavyzdžiui, stresinėse situacijose. Nors prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, siekiant sureguliuoti kūno vidaus temperatūrą ir pašalinti organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, tačiau intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus ir tapti rimta problema.

Kai kurie žmonės tuos pačius rankšluosčius naudoja ne po porą kartų, o net savaitę. Tačiau tiesa yra tokia, kad juos reikėtų keisti ir skalbti kur kas dažniau nei gali atrodyti. Sužinokite, kaip dažnai turėtumėte tai daryti. Daugelis žmonių norėdami sutaupyti, drabužius ir rankšluosčius plauna vos kartą per savaitę. Tačiau toks įprotis – kenksmingas sveikatai, kadangi naudojant tą patį rankšluostį bent kelias dienas, didėja rizika susidurti su įvairiomis bakterijomis ir infekcijomis.

Įvairiomis grožio procedūromis – botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis – susidomi vis jaunesnio amžiaus moterys. Vis tik gydytojai įspėja – jei norėdami taip pasigražinti papulsite į netinkamas rankas, gali prireikti net skubios plastikos chirurgo pagalbos.

Veidą ar kūną išmarginančios pigmentinės dėmės ne tik nepuošia, tačiau kartais ir signalizuoja apie galimus pavojus. Ši įgimta arba įgyta pigmentacija atsiranda dėl pigmentinių ląstelių, melanocitų sankaupos įvairiuose odos sluoksniuose, kurią pašalinti, pasirodo, ne taip paprasta. Lazerinės dermatologijos klinikos „Era Esthetic“ gydytoja dermatovenerologė Romualda Kazanavičienė pasakoja, kaip apsisaugoti nuo pigmentinių dėmių ir apie kokius sveikatos pavojus jos gali pranešti.

Neretai sužinojus, kad kojų arba rankų nagus pažeidė grybelis, žmonės imasi už galvos ir nežino, ką daryti, nors tuo tarpu gydytojai praneša, jog laukia nelengvas ir ilgas gydymas. Kaip atpažinti nagų grybelį bei kas nutinka, jeigu jį delsiame gydyti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Jei nagai pagelsta, sustorėja ar pradeda sluoksniuotis, dažnas griebiasi už galvos – greičiausiai įsiveisė nagų grybelis. Grybelis yra toks dažnas, kad juo užsikrėtę iki 13 procentų viso pasaulio žmonių. Dermatovenerologė Silvija Kontautienė sako, kad grybelis itin prisitaikęs prie aplinkos – jo sporos ant paviršių gali išgyventi porą metų.  Dažnas išgirdęs žodį „grybelis“ iškart pradės galvoti apie grybus.

Gydytoja dermatologė Neringa Lapinskienė pataria, ko imtis, kai oda tampa jautri, išsausėja, peršti ir parausta.  Kas atsitiko, ar tai žalojantis aplinkos poveikis, o gal oda sudirgo dėl kitų priežasčių? Saulė, užterštas sausas oras, ilgos maudynės, prausimasis karštu vandeniu ir nepakankamas skysčių vartojimas išsausina odą. Net ir riebią odą gali sudirginti  ir išsausinti šveitikliai, riebios odos priežiūros priemonės, gausus muilų naudojimas.

Pavasarį dažna moteris susirūpina savo savijauta ir grožiu. Gydytoja dermatologė Asta Dumbliauskienė įspėja, kad pavasaris yra sudėtingas metų laikas veido odai. Todėl dermatologė pasidalino naudingais patarimais, kaip pavasarį prižiūrėti odą. Nepamirškite drėkinimo Temperatūrų skirtumas, vitaminų stoka, susilpnėjęs organizmas – tai tik kelios priežastys, kodėl veido oda tampa aikštinga. „Labai dažnai pavasarį oda būna dehidratuota.

Dažnai merginos ar moterys susiduria su veido odos problemomis, viena jų yra aknė. Ši sunkiai išgydoma odos liga, ne retai yra apleidžiama arba gydoma savarankiškai. Todėl dermatologė Indrė Šaferienė papasakojo, kas lemia aknės atsiradimą ir kada vertėtų sunerimti.

 Kiekviena moteris prieš didžiąsias žiemos šventes nori atrodyti nepakartojamai. Tačiau žiema atneša ir odos problemas: išsausėjimą, šerpetojimą, pleiskanojimą. Tad kaip reiktų prižiūrėti odą šaltuoju metų laiku ir paruošti ją artėjančiam vakarėlių maratonui? Paspaudus šaltukui mažiau laiko praleidžiame lauke, mūsų odą veikia ofisuose ir butuose prasidėjęs šildymo sezonas, tad ji išsausėja, atsiranda įvairios problemos.

Atšalus orams, išėję į lauką, pamažu pradedame jausti šalčio kandžiojamus veido žandus. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kokiais būdais galima apsaugoti savo odą nuo pirmųjų šalnų. Kas nutinka mūsų odai, atvėsus orams ir kaip tinkamai ja pasirūpinti atskleidžia grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ dermatologė Jurgina Ūselienė. Rudens, žiemos sezonu mūsų odą veikia keli veiksniai: žvarbus vėjas, temperatūrų kaita, sausas oras namuose, prasidėjus šildymo sezonui.

Daugelis turi apgamų, kurie kartais, atrodo, gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Tokias mintis dažniausiai skatina ir tai, kad nuolat girdime įvairiausius įspėjimus apie galimus šių tamsių dėmelių pavojus. Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Birutė Adomavičienė įvardina populiariausius mitus, kurie be reikalo verčia žmones jaudintis dėl apgamų. „Manoma, kad apgamai yra paveldimi, tik skiriasi jų atsiradimo laikas.

Nustatyti plaukų slinkimo priežastis ne visuomet yra paprasta. Dažniausiai tokiais atvejais imame kaltinti netinkamą šampūną, kitas priežiūros priemones, net nesusimąstydami, jog plaukų sveikatai įtaką daro bendra organizmo sveikata. Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskienė atsako į visus klausimus, kodėl mus kamuoja plaukų slinkimas ir kaip su juo kovoti.

Vienas iš veiksmingiausių kelių sveikos ir skaisčios odos link – veido valymas. Dažnai dėl didelio noro atrodyt dailiai su veido oda imame elgtis neatsargiai, namuose išbandome įvairiausias procedūros, veido valymus, kas vėliau gali atnešti ir atvirkščią rezultatą. Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ kosmetologė Ugnė Želvytė-Juškevičienė įvardina, kaip išvengti veido odos priežiūros klaidų ir ko griebtis, norint džiaugtis sveika bei švaria oda.

Šiltasis metų sezonas turi daug privalumų – ilgesnės dienos, daugiau laiko praleidžiama gryname ore, maudynės ežeruose, galų gale – atostogos. Vis dėlto, veido ir kūno odai vasara dažnai tampa tikru išbandymu – nuolatos veikiama tiesioginiais saulės spinduliais, daugiau prakaituoja, negauna pakankamai drėgmės.

Šiandien kūno puošyba tatuiruotėmis tapo kasdienybe, tačiau tiesa apie šios procedūros keliamą žalą sveikatai daugelį gali nemaloniai nustebinti. Vieni savo kūną skuba dailinti nenorėdami atsilikti nuo mados, kiti stengiasi išreikšti save, tapti išskirtiniais, bet ar viską žinome apie tatuiravimo pasekmes? „Sugihara“ Grožio Terapijos ir Chirurgijos Klinikos gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė skaitytojus supažindina apie šių piešinių ant kūno keliamus pavojus.

Jokia paslaptis, kad šylant orams reikia vis didesnį dėmesį skirti savo veido odai. Kaip ją tinkamai reikėtų prižiūrėti, kad nesausėtų ar „nepasipuoštų“ spuogais? Kokius produktus geriausia rinktis, norint apsaugoti veido odą nuo saulės? Į klausimus atsako gydytoja dermatologė-kosmetologė Sigita Lukošaitienė.

  Šiuo metu įvairaus amžiaus moterys vis labiau naudojasi grožio specialistų paslaugomis. Noras atrodyti jaunai, nepriekaištingai, paslėpti raukšles, odos defektus, kaip randai, nelygumai ar kitos problemos, skatina moteris ieškoti medicininės pagalbos. Apie grožio injekcijas skaitytojoms pasakoja Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskiene.

Aplinkos poveikis, gyvenimo būdas ir bėgantys metai ne vienos dailiosios lyties atstovės veide palieka ryškius pėdsakus – raukšles. Jau nuo seniausių laikų moterys įvairiausiais būdais siekė sustabdyti laiką ir išsaugoti jaunystę, tam pasitelkdamos netikėčiausias priemones. Šiuolaikinėje grožio ir estetikos industrijoje apstu priemonių ir procedūrų, atitolinančių senėjimą.

Nagų grybinė infekcija (liaudiškai – nagų grybelis) aptinkama kas antram pacientui, turinčiam nagų pažeidimų. Infekciją sukeliantys grybai minta keratinu – pagrindiniu nagus, plaukus ir išorinį odos sluoksnį sudarančiu baltymu. Grybas iš kojų nagų gali persimesti į pėdas, blauzdas, rankų nagus bei plaštakas ir tai gali apsunkinti gydymą. „Nagų grybinę infekciją rekomenduojama gydyti skubiai, kadangi ja galima užkrėsti aplinkinius, be to, nagų grybas yra vartai bakterinei infekcijai patekti.

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Ši liga dažniausiai išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai susidarančių apgamų. Dauguma klaidingai mano, jog visos melanomos yra tamsios spalvos apgamai, tačiau tai gali būti ir rausvos spalvos darinys ar negyjanti opa. Taip pat itin svarbu atkreipti dėmesį į apgamų pokyčius, kadangi kartais net menkiausi apgamų pasikeitimai gali turėti įtakos ankstyvam vėžio nustatymui.

Moters prigimtis yra nuolat rūpintis savo išvaizda ir gera savijauta. Tačiau ne visuomet moterys gali iš anksto nuspėti apie nelauktus išvaizdos pokyčius, nemaloni staigmena – karpos, gali sudrumsti moters idilę. Vis dėlto dermatologai teigia, kad nuolat besirūpinant savo imunine sistema, odos būkle ir higiena galima išvengti žmogaus papilomos viruso sukeliamų karpų. Na, o jeigu susirūpinta buvo per vėlai – laikas imtis būtiniausių priemonių.

Kiekvienas žmogus turi apgamų – tamsių dėmelių, marginančių odą. Tačiau apgamai gali ne tik puošti mūsų kūną, bet ir signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Kada verta sunerimti, kokie yra piktybinių apgamų požymiai ir kada derėtų pagalvoti apie apgamų šalinimo procedūrą? Dažnos saulės vonios dovanoja apgamus Apgamai gali būti įgimti arba įgyti dėl aplinkos ir organizmo sąveikų. „Kuo daugiau žmogaus gauna tiesioginių saulės spindulių, tuo daugiau apgamų jis gali tikėtis ateityje.

Oda – sielos veidrodis. Rūkymas, alkoholis, naktinėjimas, nesveikas maistas – šių žalingų įpročių padariniai atsispindi veide. O ar yra bent vienas, kuris norėtų būti negražus? Pasak dermatovenerologės Eglės Aukštuolienės, odą prižiūrėti būtina net tada, kai ji atrodo tobulai. Tad gydytoja pasakoja, kaip reikėtų tinkamai rūpintis oda pagal jos tipą. Sausos odos priežiūra Jeigu jaučiate odos tempimą, ji pašerpetojusi – jūsų oda sausa.

Shani Darden – garsi dermatologė. Savo veiklą ji plėtoja jau daugybę metų, o jos klientų sąrašus garsios moterys ėmė pildyti prieš daugiau nei 6 metus, rašoma usmagazine.com. Ypatingai švelnia, švytinčia oda besididžiuojanti Jessica Alba į Shani kabinetą užsuka kas 6 savaites, o supermodelis Rosie Huntington su dermatologe matosi šiek tiek dažniau – kas dvi, tris savaites.

Du trečdaliai (64 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje turi būti nustatytas vienodas ženklinimo standartas visai ekologiškai kosmetikai ir higienos reikmenims. Tokias lietuvių nuotaikas atskleidė naujausia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Labiausiai tokią idėją palaiko tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didžiausios. 79 proc.

Neretai šiek tiek tingime taikyti visas mums į galvą ne kartą įkaltas odos priežiūros procedūras, o galbūt ir abejojame jų galimybe pasiekti greitus rezultatus. Vis dėlto, mūsų oda nepamiršta šios „mažos nuodėmės“ ir, ilgainiui, mums tai primena. Apie tai pasakoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Sveiki, vos atšalus orams mano veido oda tampa labai problemiška, nuolat būdama lauke jaučiu diskomfortą, o vos įėjus į šiltesnę patalpą veidas išmėtomas rausvomis dėmėmis, kurias niežti. Laura Į klausimą atsako dermatologė Matilda Bylaitė: „Sušalusi, sužvarbusi oda tampa skausminga, šiurkšti, parausta, patinsta, gali perštėti. Pati oda pasidaro karšta. Sušalusiam žmogui vos sugrįžus į šiltą patalpą nepatariama trinti nušalusios odos, nes toks veiksmas gali ją dar labiau pažeisti.