Kraujo krešuliai, susidarantys mechaniškai nepažeistoje kraujagyslėje, pasak gydytojos hematologės Jūratės Daubarienės yra rimta bėda, galinti sukelti ilgalaikius ir net mirtinus pakitimus žmogaus organizme. Tačiau krešulys gali reikšti ir teigiamą žinią:
„Krešulys, susidarantis po sužeidimo ir sustabdantis kraujavimą – teigiamas procesas, išgelbstintis gyvybę“, – nuramina Panevėžio „Affidea“ klinikos gydytoja hematologė, vaikų onkohematologė Jūratė Daubarienė.
Visgi, dažnu atveju trombozė, arba paprastai kraujo krešuliai reiškia nemalonų sveikatos sutrikimą, kuris gali formuotis įvairiame amžiuje: nuo paauglystės iki garbingo senjorų amžiaus.
„Trombozių rizika labai padidėja nuo 45 metų. Tam įtakos turi atsirandantis nejudrumas, nutukimas, rūkymas, padidintas „blogojo“ cholesterolio kiekis, padidintas kraujospūdis, stresinės situacijos, prisideda lėtinės, onkologinės ligos.
Didesnis kiekis trombozių stebimas vyrų tarpe. Dažniausiai jei mažiau kreipia dėmesį į pirmuosius trombozės požymius, ilgai nesikreipia pas gydytojus, turi daugiau žalingų įpročių“, – paaiškina gydytoja hematologė.
Kaip atsiranda kraujo krešuliai?
Pasak gydytojos hematologės, vaikų onkohematologės Jūratės Daubarienės, krešuliui susiformuoti reikalingas kraujo sąstovis, pavyzdžiui, ilgai imobilizuota lūžusi galūnė, ilgalaikė gulima padėtis, ilgi skrydžiai lėktuvu, tolimųjų reisų vairuotojų darbas ar stuburo traumos.
Taip pat, pasak medicinos specialistės, yra ir tam tikri keli aspektai, kurie turi įtakos kraujo krešulių susidarymui:
pažeistos vidinės kraujagyslės sienelės, o tai sukelia diabetas, padidintas „blogojo“ cholesterolio kiekis, rūkymas;
padidintas kraujagyslės „dirglumas“ – pakilęs kraujospūdis, ilgalaikis stresas, kuris sukelia kraujagyslės spazmą;
esantys kraujo krešėjimo faktorių pakitimai, pavyzdžiui, vartojant kontraceptikus įvyksta kojų venų trombozė, persileidimus sukelia antifosfolipidinis sindromas, atsiradęs dėl krešėjimo faktorių sutrikimo;
bendro kraujo tyrimo rodiklių pakitimai – padidintas HGB, hematokritas, trombocitų kiekis.
„Trombozės gali būti įvairiose kraujagyslėse: venose, arterijose, rečiau – smulkiose kraujagyslėse“, – priduria Panevėžio „Affidea“ klinikos gydytoja hematologė, vaikų onkohematologė J. Daubarienė.
Požymiai
Kraujo krešuliai gali susiformuoti greitai, jeigu visi anksčiau minėti įtakos turintys faktoriai atsiranda vienu metu. Tokiu atveju žmogų gali ištikti ūmus insultas arba ūmus miokardo infarktas.
„Be to lėtai, pavyzdžiui, ilgai sergant cukriniu diabetu, nesilaikant medikų paskirto gydymo kelių ar keliolikos metų eigoje sutrinka kraujotaka galūnėse ir jas tenka amputuoti“, – įspėja medicinos specialistė.
Ūmios trombozės požymius išduoda staiga atsiradęs stiprus vietos skausmas, sutrinka tam tikro organo veikla.
„Jei tai nutinka akyje – apankama, širdyje – ištinka miokardo infarktas, galvos smegenyse – insultas. Esant lėtai besiformuojantiems trombams – organo aprūpinimas krauju mažėja palaipsniui, todėl jo veikla trinka lėtai, kartais per tą laikotarpį spėja atsirasti naujų kraujagyslių (kolateralių), kurios padeda aptarnauti tą organą. Pavyzdžiui, sutrikus kojų giliųjų venų kraujotakai išsiplečia paviršinės kojų venos ir kompensuoja kraujo trūkumą, o esant trombui kepenų venose – išsiplečia stemplės venos“, – aiškina gydytoja hematologė Jūratė Daubarienė.
Gydymas ir profilaktika
Išliekant didelei trombozių rizikai, gydytojai pacientams skiria medikamentus. Gydytoja J. Daubarienė griežtai įspėja neužsiiminėti kraujo krešulių gydymu patiems namuose.
„Net ir visiems žinomas aspirinas vieną išgelbės nuo trombozės, o kitam gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, skrandžio opos“, – įspėja moteris.
Kad būtų galima išvengti kraujo krešulių susidarymo netikėtumų, gydytoja hematologė pataria kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją:
„Reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą ir sekti, kad nebūtų virš normos hemoglobinas, trombocitų, hematokrito, kuris rodo per mažą skysčių kiekį organizme.“
Apsisaugoti taip pat galima taikant prevencines priemones, pavyzdžiui, užsiimant aktyviu gyvenimo būdu, renkantis pilnavertį, tačiau neriebų maistą.
„Rekomenduojama riboti sočiuosius riebalus – gyvulinės kilmės produktus: mėsą, riebius pieno produktus, jūros gėrybes. Padidinti mityboje nesočiųjų riebalų kiekį – įvairūs riešutai, sėklos, augaliniai aliejai. Taip pat reikėtų atsisakyti rūkymo, alkoholio, minimalizuoti stresą, suvartoti pakankamą skysčių kiekį, pavyzdžiui, vandens reikėtų suvartoti iki 20 ml/kg kūno svorio per parą. Na ir, žinoma, stengtis išvengti ligų, galinčių sukelti trombozes“, – pataria Panevėžio „Affidea“ klinikos gydytoja hematologė, vaikų onkohematologė Jūratė Daubarienė.
Medicinos specialistė taip pat priduria, kad yra labai svarbu mokėti atsipalaiduoti, išreikšti save malonioje ir fiziškai aktyvioje veikloje.
