Venų trombozė – ūmus, visiškas arba dalinis venų užsikimšimas, kai jų spindyje susiformuoja trombas (krešulys). Šie trombai gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie atsiranda kojų venose. Pagal paplitimą venų trombozė pasaulyje nusileidžia tik išeminėms širdies ligoms ir insultui bei yra dažniausia mirties ligoninėje priežastis.
Anot kraujagyslių chirurgės, dr. A. Navickienės, trombozę lemia trys pagrindiniai veiksniai:
„Pirmasis, tai pažeistas vidinis venos sienelės sluoksnis, antrasis – padidėjęs kraujo krešumas ir trečiasis – sulėtėjusi kraujo tėkmė.“
Nenumokite lengva ranka atsirandančių simptomų
Pasak dr. Aušrinės Navickienės, pirmieji ligos simptomai gali apskritai nepasireikšti arba gali būti visai nežymūs. Dėl tokios priežasties, trombozė bei galimos jos pasekmės yra ypač pavojingos. Įtarus šiuos nusiskundimus po vieną arba kelis iš karto, galima įtarti kojų venų trombozę:
- Besitęsiantys skausmai ir jautrumas spaudimui blauzdose, pakinklio duobėje ir / ar šlaunyje;
- skausmų sustiprėjimas vaikštant, stovint, spaudžiant blauzdos ar šlaunies raumenis ir palengvėjimas, kuomet kojas pakeliate aukštyn;
- ryškus kojos patinimas, kai viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos;
- blizganti, pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos pažeista koja;
- karštesnė pažeista koja, kada jaučiamas temperatūros skirtumas;
- išsiplėtusios ir išryškėjusios venos paviršiuje.
„Vaikštančiam ligoniui visi simptomai būna ryškesni nei gulinčiam, todėl sunkiems pooperaciniams, nejudriems, potrauminiams ligoniams, giliųjų venų trombozė gali būti visai be simptomų“, – aiškina simptomus kraujagyslių chirurgė.
Gydytoja A. Navickienė patvirtina, kad sunerimti bei skubiai kreiptis pagalbos reiktų, pajutus minėtą simptomatiką: galūnių skausmus, patinimus, pamėlynavimus.
Dažniausiai liga užklumpa asmenis, kurie turi padidintos rizikos veiksnius. Pasak gydytojos, yra keletas veiksnių, kurie turi įtakos ligos atsiradimui.
„Riziką didina visų pirmiausiai amžius, kuris yra didesnis nei 40-60 metų, taip pat nutukimas, kuomet žmogaus KMI yra daugiau nei 30, piktybiniai procesai, anksčiau buvusi venų trombozė arba komplikacija – plaučių arterijos trombozė.
Genetiškai paveldėtas tam tikro krešėjimo faktoriaus neturėjimas, nejudrumas, kuomet jis priklauso nuo atliekamos bet kokios kitos operacijos trukmės, imobilizacija gipsu, nejudrumas prieš ar po operacijos. Įtakos rizikos didėjimui susirgti venų tromboze taip pat turi ir nepakankamas skysčių kiekis: pirtis, prakaitavimas, vasara, žinoma, rūkymas, kontraceptikų vartojimas, kitos širdies ligos, jos nepakankamumas bei pūlingo proceso buvimas organizme“, – pasakoja dr. Aušrinė Navickienė galimų rizikų veiksnius ligos atsiradimui.
Svarbiausia laiku skirtas gydymas
Diagnozavus trombozę būtina nedelsiant pradėti gydymą, kurio svarbiausias tikslas yra sumažinti trombo augimą, sulėtinti jo formavimąsi bei atkurti kraujotaką užkimštoje kraujagyslėje.
Pasak kraujagyslių chirurgės, pirmiausias etapas – skubus krešėjimo slopinimas:
„Pirmoji ir svarbiausia priemonė trombozei gydyti – kraujo krešėjimo slopinimas (antikoaguliacija) kraujui skystinti skirtais vaistais – antikoaguliantais. Jie padeda išvengti trombozės progresavimo – neleidžia didėti krešuliui ir apsaugo nuo galimų komplikacijų ateityje. Gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, tiksliau yra rekomenduojama 6 mėnesius.“
Papildomam gydymui yra skiriama kompresija – II klasės kompresinės kojinės arba judėjimas su ja. Pasak dr. Aušrinės Navickienės, antrinė profilaktika yra ilgalaikis krešėjimo slopinimas:
„Tam, kad sumažėtų galimybė venų trombozei atsinaujinti yra skiriamas profilaktinis gydymas. Venų trombozės profilaktika gali trukti nuo keleto mėnesių iki žmogaus gyvenimo pabaigos. Kad ji būtų efektyvi, ligoniui patariama kuo daugiau judėti, nešioti gydomąsias kompresines kojines, vartoti kraują skystinančius vaistus – antikoaguliantus.“
Kita alternatyva gydymui yra trombų pašalinimas operacijos metu, kurią galima atlikti ne vėliau kaip po 7 dienų nuo trombozės diagnozavimo. Tačiau operacinis gydymas nėra populiarus ir Lietuvoje šiuo metu iš vis nėra atliekamas.
Gydytoja taip pat aiškina dar vieną gydymo būdą: „Grėsmingos trombozės atveju – apsauginių filtrų implantacija kraujagyslėje, siekiant apsaugoti nuo pasikartojančios plaučių arterijos embolijos. Ši procedūra atliekama retai, nes turi būti tam tikros indikacijos.“
Dažniausiai pasitaikančios trombozės rizikos
Kaip minėta – venų trombozė yra viena iš didžiausių medicinos problemų. Dažnu atveju, ši liga kartais lieka ir nediagnozuota. Tuomet pirmasis pasireiškęs simptomas būna plaučių arterijos tromboembolija, kas yra viena didžiausių ligos komplikacijų.
„Plaučių arterijos tromboembolija gali būti mirtina, jei didelis krešulys atsikabina nuo venos ir patenka į plaučius. Ji taip pat gali sukelti lėtinę plaučių hipertenziją, ilgainiui – širdies nepakankamumą arba pasireikšti dusuliu, oro stoka, krūtinės skausmu, kuris po gydymo ilgainiui praeina“, – aiškina vieną iš trombozės komplikacijų kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Aušrinė Navickienė.
Antroji paplitusi komplikacija yra potrombozinis sindromas, kuris pasireiškia galūnės tinimu, odos spalvos pokyčiais, atsiveriančiomis ir negyjančiomis žaizdomis kojose, kurios smarkiai pažeidžia žmogaus gyvenimo kokybę.
Tačiau pasak dr. A. Navickienės, pati pavojingiausia žmogaus gyvybei venų trombozės komplikacija yra plaučių arterijos tromboembolija. Ji gali būti mirtina.
