trombozė

Trombozė – labai pavojinga liga. Trombozė gali atsirasti bet kurioje kraujagyslių sistemos vietoje – venose, arterijose ir širdyje. Dažniausiai liga prasideda, kai pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sienelės sluoksnis, kai sulėtėja kraujotaka, pakinta kraujo sudėtis. Kartais ši liga gali baigtis net mirtimi. Todėl itin svarbu imtis prevencinių priemonių, apsaugančių nuo kraujotakos sutrikimų.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Patinimas, skausmas ar pasikeitusi odos spalva – tai tik keli iš simptomų, įspėjančių apie užsikimšusią kraujagyslę. Nesiimant prevencinių veiksmų ir laiku neatpažinus simptomų, pasekmės gali būti labai skaudžios – 1 iš 4 žmonių pasaulyje miršta dėl trombozės ar su ja susijusių komplikacijų.

Kraujo krešuliai ne visada yra pavojingi. Jei jie susidaro kai kraujuojame, jie padeda mums mirtinai nenukraujuoti. Tačiau kai jie susidaro venose be jokio tikslo išgelbėti mums gyvybę, jie yra pavojingi – štai, kokie simptomai juos išduoda.  Dr. Adamas Statenas, „One Day Tests“ klinikos direktorius ir NHS bendrosios praktikos gydytojas, pasidalijo „dažniausiai pasireiškiančiais“ požymiais, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

23-ejų škotė Katie McPherson studijavo ergoterapeutės specialybę, svajojo baigusi mokslus ja dirbti, tačiau dviejose ligoninėse medikai nepastebėjo kojoje susidariusio kraujo krešulio ir buvo ji išsiųsta namo, išrašius nuskausminamųjų vaistų. Praėjus devynioms dienoms ji mirė. Abiturientės iš Edinburgo, kurios gyvybę pasiglemžė kraujo krešulys, tėvai prakalbo norėdami įspėti, kaip pastebėti jį laiku ir išgelbėti gyvybę.

Kraujo krešuliai yra maži kraujo gumulėliai, primenantys gelį. Tam tikras krešėjimo lygis yra svarbus, nes apsaugo nuo pernelyg didelio kraujavimo, kai susižalojame. Tačiau krešuliai, kurie natūraliai netirpsta, kelia susirūpinimą – jie gali nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus, o tada būtina skubi medicinos pagalba. Dažniausiai kraujo krešuliai sukelia insultą, kai nutrūksta kraujo tiekimas į smegenis, arba plaučių emboliją, jei krešulys patenka į plaučius.

Niekas nėra apsaugotas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o ypatingai krešulių susidarymo. Sužinokite, kaip išvengti trombų rizikos ir kokie trys produktai gali padėti juos ištirpinti. Kraujo krešuliai gali turėti įtakos kokybiška gyvenimui. Teigiama, kad kraujo krešulius ištirpinti padeda antikoaguliantai – vaistai, skystinantys kraują, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad ir tam tikri vaisiai turi panašų poveikį.

Dauguma ne kartą yra girdėję posakį, kad norint išvengti trombų susidarymo bei kitų širdies ligų, reikia vartoti kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną. Prisiklausę panašių kalbų, neretai žmonės ima sau daryti meškos paslaugą, kas vėliau gali baigtis rimtu sveikatos sutrikimu. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. dr.

Kraujo krešumas – svarbi organizmo funkcija, kuri susižeidus neleidžia nukraujuoti, tačiau susidarę kraujo krešuliai gali būti mirtini. Kai kurios grupės yra didesnėje rizikoje susidurti su tromboze, todėl itin svarbu žinoti, kokie simptomai juos išduoda. Didesnė rizika susidaryti kraujo krešuliams kyla rūkaliams, kurie turi antsvorio, taip pat gyvenantiems sėslų gyvenimo būdą, taip pat moterims, kurios vartoja kontraceptines tabletes.

Kontracepcija – tai priemonės, skirtos apsaugai nuo pastojimo. Prie jų gali būti priskiriami natūralūs šeimos planavimo metodai, barjerinė kontracepcija, cheminės kontracepcijos priemonės, hormoninė ir ilgalaikė chirurginė kontracepcija. Viena populiariausių ir kone daugiausiai diskusijų tarp moterų sukelianti priemonė yra hormoninės kontraceptinės tabletės.

Kai leidžiame laiką lauke ir mėgaujamės saule, dažnai pamirštame gerti vandenį. Tačiau atėjus karštam ilgajam savaitgaliui, gerti pakankamai vandens be galo svarbu. Be įprastų sveikatos problemų, susijusių su karščiu, įskaitant ir saulės smūgį, nepakankamas skysčių vartojimas gali turėti rimtesnių pasekmių. Pasak venų chirurgo profesoriaus Marko Whiteley, skysčių trūkumas gali sukelti giliųjų venų trombozę dėl susidarančių kraujo krešulių.

Kraujo tekėjimas yra vienas iš svarbiausių procesų, vykstančių mūsų kūne. Jei jis sutrinka ir kraujotakos sistemoje susiformuoja krešulys, kitaip trombas, jis sveikatai gali sukelti mirtiną grėsmę. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius Rimantas Benetis aiškino, kad yra daugiau kaip 20 faktorių, kurie turi poveikį kraujo krešumui. „Krešuliai 80 proc.

Šeima buvo sukrėsta, kai 2021 metų gegužę „rūpestinga ir nesavanaudiška“ keturių vaikų mama staiga mirė namuose dėl susidariusio mirtino kraujo krešulio. Šiandien šeima įspėja kitus, kad šių ženklų negalima praleisti pro akis – tai gali išgelbėti gyvybę. 50-metė Suzanne Stoakes savo simptomus nurašė nerimui, bet kitą rytą du jos vaikai pastebėjo, kad ji nustojo kvėpuoti.

Kraujo krešuliai – ne visuomet neigiamas procesas, įspėjantis apie galimą sveikatos sutrikimą. Panevėžio „Affidea“ klinikos gydytoja hematologė, vaikų onkohematologė Jūratė Daubarienė paaiškino, kaip susidaro krešuliai ir kokiais atvejais tai yra teigiamas, o kuriais – neigiamas ženklas.

Venų trombozė – trečia iš labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Lietuvoje šia liga, giliųjų venų tromboze, per metus suserga apie 5 tūkstančiai asmenų. Sužinokite kaip galima šią ligą identifikuoti, kaip jos išvengti ir gydytis, tiesiai iš kraujagyslių chirurgės, gydytojos, medicinos mokslų daktarės Aušrinės Navickienės.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikams teko susidurti su itin retu atveju, kai reikėjo gydyti kraujuojančią blužnį ir trombozę kojoje, o jų gydymo metodai nebuvo suderinami. Vidaus ligų skyriaus vedėja dr. Irina Purtokaitė-Labutinienė sako, kad per penkiolika jos darbo metų toks atvejis – tik antras. Įvairių sričių ligoninės gydytojų profesionalumo, atkaklumo ir skubiai atliktų tyrimų dėka pacientės gyvybę pavyko išsaugoti.

Koronavirusu susirgę žmonės aštuonis kartus dažniau suserga tromboze, nei pasiskiepijusieji „AstraZeneca“ vakcina, parodė naujas tyrimas. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina, išsiaiškino, kad giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė yra nuo aštuonių iki dešimties kartų didesnė susirgus COVID–19, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, rašoma mirror.co.uk.

Europos vaistų agentūrai (EVA) pranešus, kad „AstraZeneca“ vakcina gali sukelti retus sunkius kraujo krešėjimo sutrikimus dalies visuomenės pasitikėjimas šia vakcina dar labiau krito. Vis dėlto gydytojas neurologas Dalius Jatužis primena, kad gerokai didesnę trombozių riziką sukelia visame pasaulyje vartojamas dažnas kraują skystinantis vaistas.

Pilateso instruktorė Lesley O’Neill (60) gyvena Londone su vyru James‘u (54) ir dukra Molly (17). Lesley kalbėjosi telefonu su buvusiu vyru, kai paramedikai paskelbė, kad jų bendras sūnus Louis‘as (24) mirė. „Kalbėdama su sūnumi Louis‘u išgirdo, kad jo balsas kitoks. Jis negalavo jau porą savaičių ir sakė, kad vis dar nesijaučia gerai.

Ne viena šiuolaikinė moteris naudojasi hormoniniais kontraceptikais, kurie užkerta kelią nenorimam nėštumui, tačiau šie preparatai gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Naujienų portalui tv3.lt gydytoja Violeta Jonaitienė papasakojo plačiau apie hormoninius kontraceptikus. Socialiniame tinkle „TikTok“ net sklando įrašai apie tai, kokio ilgio yra kontraceptinių piliulių informacinis lapelis.

Kontraceptinės tabletės yra viena iš populiariausių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, o gydytojai jas skiria ir tam tikrų ginekologinių ligų gydymui. Tačiau kontraceptikai tinka tikrai ne visoms moterims. Su naujienų portalu tv3.lt savo skaudžia patirtimi pasidalijo klaipėdietė mama – jai kontraceptikų vartojimas vos nesibaigė mirtimi.  Klaipėdietė Aušra (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut.

Dažnai ignoruojamas kojų sunkumas ir skausmas gali pranašauti rimtą ligą, o kartais baigtis net ir mirtimi. To priežastimi gali būti lėtinis venų nepakankamumas (LVN). LVN išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia priežastis yra venų varikozė – paviršinių venų išsiplėtimas. Išsiplėtus paviršinėms venoms, sutrinka kraujagyslių vožtuvų funkcija, kraujas nebegali normaliai grįžti į širdį – jis telkiasi kojose, kojos ima tinti. Vėliau gali atsirasti odos pakitimai, opos.

Dailios kojos yra kaip moters vizitinė kortelė. Bet ką daryti, jei po plonyte kapronine kojine matosi pamėlusios venos ir išpampę mazgai? Tai venų varikozės ženklas ir rimtas įspėjimas, kad kojų kraujotaka yra sutrikusi, o kraujo krešulių, dar vadinamų trombais, susidarymo rizika yra gerokai padidėjusi.

Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto. Kasmet Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių. „Giliųjų venų trombozė pasireiškia trombų susiformavimu blauzdų, šlaunų ir dubens venose. Trombozę skatina venų sienelių pakitimai, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.

Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių Lietuvoje, kuri pažeidžia dešimtis tūkstančių žmonių. Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 žmonės, devyni iš jų miršta. Pasaulinės insulto dienos, kuri minima spalio 29-ąją ir Pasaulinės trombozės dienos, minimos spalio 13-ąją, proga, Lietuvos žmones pasiekė gera žinia, – jiems, kaip ir kitų Europos šalių gyventojams, pagaliau bus kompensuojami efektyvūs šiuolaikiniai kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai.

 Nuo venų trombozės kas 37 sekundes Vakarų šalyse miršta žmogus. Tai – trečia labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje ir dažniausia mirties priežastis, kurios galima išvengti, jei imamasi reikiamų prevencijos priemonių. „Didesnis pacientų ir įvairių specialybių gydytojų dėmesys venų trombozei ir praktinės bei teorinės žinios apie ligą gali padėti sumažinti nediagnozuotų atvejų skaičių, išplėsti profilaktinių tikslingai orientuotų priemonių taikymą.

Po 36 metų moters mirties lėktuve, gydytojai ragina negerti migdomųjų tablečių ilgų skrydžių metu, „news.com.au“. Moteris, pažadinta po septynių skrydžio valandų, nualpo ir nepaisant gydytojų pastangų niekada nebuvo atgaivinta. Po savaitės gydytojai nusprendė atjungti jos gyvybes palaikančius aparatus. Incidentas paragino gydytojus iš naujo tirti migdomųjų tablečių poveikį skrydžio metu.