„Buvimas viename bute su užsikrėtusiu asmeniu, yra priskiriamas prie didelės rizikos užsikrėsti ir artimieji taip pat 14 parų turėtų stebėti savo būklę. Jei prieš susirgdamas pacientas dvi dienas kontaktavo su šeimos nariais, tai yra didelė tikimybė, kad jie irgi gali būti infekuoti“, – sako profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Turėjus kontaktą su asmeniu, su kuriuo kartu gyvenama ir kuriam buvo patvirtintas koronavirusas, profesorius Julius Kalibatas rekomenduoja pasidaryti testus ir iškart izoliuotis nuo to, kuris tikrai užsikrėtęs.
„Ar žmogus užsikrėtė, ar ne, priklauso nuo imuninės sistemos. Net jei ir prieš tai buvo kontaktas su užsikrėtusiuoju, tai nereiškia, kad žmogus tikrai užsikrėtė. Dėl to reikėtų kuo greičiau sergantį atskirti nuo kitų namiškių, skirti jam atskirą kambarį, jei tik yra tokia galimybė“, – tikina J. Kalibatas.
Kiek įmanoma, sergantį atskirti
Nors gyvenant kartu su užsikrėtusiuoju tikimybė susirgti yra didelė, tačiau imantis atitinkamų priemonių, to išvengti yra įmanoma. Užsikrėtusiam koronavirusu ne tik turėtų būti skiriamas atskiras kambarys, svarbu pasirūpinti ir kitais dalykais.
„Turėtų būti atskiri indai maistui, atskiros stiklinės, taip pat nereikėtų kartu su juo valgyti. Patartina ir sergančiajam, ir likusiems namiškiams dėvėti kaukes, o dar geriau – respiratorius. Izoliacija turėtų būti maksimali, kiek tik tai įmanoma“, – teigia profesorius J. Kalibatas.
Nors ir rekomenduojama visais įmanomais būdais stengtis turėti kuo mažiau kontakto su sergančiuoju, profesorius V. Kasiulevičius sako, kad nereikėtų palikti jo likimo valiai.
„Jis turi būti ir pavalgęs, jam turi būti parūpintas ir tinkamas skysčių kiekis. Maistą jam galima palikti prie durų, jei reikia, kažkokius daiktus perimti, laikantis higienos reikalavimų, užsidėjus pirštines. Tokie dalykai galimi. Reikia turėti galvoje, kad tokio žmogaus negalima pamiršti ir reikia jį prižiūrėti, juo rūpintis“, – tikina V. Kasiulevičius.
Atkreipti dėmesį į higieną
Gyvenant kartu su užsikrėtusiuoju, būtina ypač didelį dėmesį skirti higienai, bendrai naudojamoms erdvėms – tualetui, voniai ar dušui.
„Turi būti bendrų patalpų vėdinimas, valymas kas dvi valandas. Turi būti užtikrinama drėgmė bute, nes esant 50-60 procentų drėgmei, virusas plinta lėčiau“, – sako V. Kasiulevičius.
J. Kalibatas taip pat akcentuoja daiktų ir patalpų dezinfekavimo būtinybę.
„Kai sergantysis pasinaudoja, pavyzdžiui, tualetu, reikėtų jį dezinfekuoti, bent jau ten, kur lietėsi kūnas. Taip pat nuolat dezinfekuoti durų rankenas ir kitus paviršius, kuriuos dažnai liečiame. Be jokios abejonės reikia ir dažnai plauti rankas, naudoti dezinfekcinį skystį“, – dėsto profesorius J. Kalibatas.
Laikytis visiškos sergančiojo izoliacijos ir itin kruopščių higienos reikalavimų J. Kalibatas siūlo kiek ilgiau nei rekomenduojamas 14 parų laikotarpis.
„Galima „užmesti“ kokią savaitę ilgiau, nes kartais, kol dar nepadaryti testai, mes galim galvoti, kad žmogus yra neužsikrėtęs. O galbūt jis jau užsikrėtęs kokias 3-4 dienas, tik nebuvo simptomų. Tas periodas visiems yra labai skirtingas, todėl galima karantino laikotarpį ir pratęsti“, – mano J. Kalibatas.
Ar keli sergantieji gali gyventi kartu?
Abu profesoriai sutinka, kad, jei namuose serga keli asmenys, jiems nebūtina vienam nuo kito izoliuotis.
„Jei serga keli, tai jų atsiskyrimas vienas nuo kito neturi didelės prasmės. Jie serga, visi tam tikru metu įgyja imunitetą ir visi praktiškai sveiksta. Tai atsiskirti turbūt nelabai verta, ypač, jei simptomai nesunkūs“, – sako profesorius J. Kalibatas.
Nors atskirai izoliuotis ir nebūtina, tačiau vis tiek nereikėtų visiškai atsipalaiduoti.
„Reikia turėti galvoje, kad kartais galimos komplikacijos, tad sergantieji vis tiek turėtų elgtis protingai, pavyzdžiui, turėti atskirus indus, nes liga gali komplikuotis“, – tikina profesorius V. Kasiulevičius.
Jeigu turėjote sąlytį su užkrėstuoju
Sveikatos pasaugos ministerija parengė rekomendacijas, skirtas žmonėms, kurių artimiausi šeimos nariai turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu (COVID-19) arba grįžo iš užsienio ir šiuo metu yra izoliuoti namuose. Šių žmonių artimiesiems nėra taikomi ypatingi apribojimai, tačiau reikėtų imtis atsargos priemonių.
Jeigu šeimos nariui, kuris turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu, arba grįžusiam iš užsienio, nepasireiškia jokie simptomai, šeimos nariams nėra būtina nešioti medicinines kaukes, vis tik rekomenduojama laikytis bent dviejų metrų atstumo, stengtis būti atskiruose kambariuose, dažnai vėdinti patalpas.
Labai svarbu laikytis higienos – plauti rankas muilu arba naudoti dezinfekcinį rankų skystį. Rankas būtina plauti parėjus namo ir išeinant, prieš maisto ruošą ir po jos, prieš valgant, pasinaudojus tualetu ir kai rankos yra akivaizdžiai nešvarios. Taip pat laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – užsidengti burną ir nosį servetėle, kurią panaudojus reikia išmesti į šiukšliadėžę, arba į . Jei servetėlės neturite, tai kosėdami ar čiaudėdami uždenkite burną sulenkta ranka ties vidine alkūnės puse, o ne delnu.
Taip pat būtina kiekvieną dieną valyti dažnai naudojamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, stalų paviršiai, pulteliai, šaldytuvo rankenos ir pan.
Labai svarbu naudoti atskirą patalynę, maisto įrankius su galimai užsikrėtusiu žmogumi. Indus plauti karštu vandeniu, drabužius ir patalynę skalbti atskirai nuo izoliuoto žmogaus skalbinių.
Jeigu izoliuotam žmogui pasireiškia kokie nors ligos simptomai, reikėtų nedelsiant užsidėti medicininę kaukę ir skambinti karštąją linija 1808. Tuo atveju, jeigu izoliuotam žmogui būtų patvirtinta koronavirusas, su jo šeimos nariais susisieks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir suteiks visą reikiamą informaciją apie tolimesnius veiksmus.
Rekomendacijas rasite čia: http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Rekomendacijos%20izoliuoto%20asmens%20seimos%20nariams.pdf
