Sveikatos ekspertų teigimu, pandemijai pasibaigus greičiausiai padidės atsparumas antibiotikams, kuris gali įstumti Jungtinę Karalystę į „dar vieną krizę“. Atsparumo antibiotikams plitimas yra pasaulinė problema ir manoma, kad per šį dešimtmetį mirs milijonai žmonių.
2019 m. Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtoje bendroje ataskaitoje teigiama, kad, jei nebus imtasi veiksmų, vaistams atsparios ligos iki 2050 m. kasmet gali sukelti per 10 mln. mirčių ir 2030-aisiais iki 24 mln. žmonių gali atsidurti už skurdo ribos.
Nauji JK sveikatos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad vienas iš penkių žmonių, sergančių kraujotakos infekcija, buvo atsparus antibiotikams. Atsparumas gali sukelti rimtų komplikacijų, nes infekcijos tampa itin sunkiai gydomos ir kai kuriais atvejais baigiasi hospitalizavimu ir mirtimi.
Surinkti duomenys rodo, kad dėl socialinio atsiribojimo ir asmeninės higienos laikymosi, antibiotikams atsparių kraujo infekcijų skaičius pernai iš tikrųjų sumažėjo pirmą kartą nuo 2016 m. – nuo 65 683 2019-aisiais iki 55 384 2020-aisiais.
Tačiau mokslininkai vis dar yra labai susirūpinę, nes infekcijų lygis išlieka didesnis nei prieš šešerius metus. Apskaičiuotas mirčių, susijusių su antibiotikams atspariomis bakterijomis, skaičius 2016–2019 m. taip pat augo.
Dr. Susan Hopkins, UKHSA vyriausioji medicinos patarėja, sakė, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms buvo apibūdintas kaip „paslėpta pandemija“, ir perspėjo, kad „svarbu, jog mes neišeitume iš COVID-19 ir nepatektume į kitą krizę“.
JK vyriausybės sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad nors praėjusiais metais sumažėjo užsikrėtimų kraujagyslių infekcijomis skaičius, bendra infekcijų, kurios buvo atsparios antibiotikams, dalis ir toliau didėjo. Jie pridūrė: „Tai rodo, kad atsparių infekcijų tikimybė po pandemijos padidės ir reikės imtis ilgalaikių veiksmų“.
Kad išgyventų, bakterijos natūraliai išsivysto ir tampa atsparios jas naikinantiems vaistams, tačiau atsparumo antibiotikams krizę daugiausia sukelia žmogus. Viena problema, pakursčiusi krizę, buvo vaistų paskyrimas. Gydytojai dabar bando kovoti su pacientų priklausomybe nuo antibiotikų mažindami receptų skaičių, ypač nuo kosulio, ausų ir gerklės skausmo.
Naujų antibiotikų kūrimas taip pat sustojo per pastaruosius trisdešimt metų, nes trūksta pramonės investicijų. Dr. Susan Hopkins sakė: „Tikėtina, kad 2020 m. COVID-19 apribojimai, įskaitant sustiprintas prevencijos ir kontrolės priemones, taip pat turėjo įtakos mažinant atsparumą antibiotikams ir vaistų paskyrimams.“
„Nors šios priemonės buvo griežtos, rimtų antibiotikams atsparių infekcijų atvejų vėl daugės, jei nesielgsime atsakingai, o tai gali būti sustabdyta labai paprastai – reguliariai ir kruopščiai plaunant rankas“, – pridūrė ji.
„Atėjus žiemai, didėjant kvėpavimo takų infekcijų cirkuliacijai, svarbu atminti, kad daugeliui į peršalimą panašių simptomų gydyti antibiotikų nereikia. Likite namuose, jei jaučiatės blogai. Vartodami antibiotikus, kai jums jų nereikia, sukeliate sau ir artimiesiems didesnę riziką ateityje, todėl klausykite savo šeimos gydytojo, slaugytojo, odontologo ar vaistininko patarimų“, – teigė S. Hopkins.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų partnerių atliktoje pasaulinėje apklausoje 90 procentų šalių pranešė, kad pandemija sustabdė jų planus, skirtus kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
