Pasak R. Blyno organizme atsiranda kirmėlės, kai mažieji darželyje ar pradinėse klasėse daug laiko praleidžia būriuodamiesi, ne visada nusiplauna rankas, grįžę iš lauko, dalinasi įvairiais daiktais su bendraamžiais. Higienos instituto duomenimis, tam tikromis infekcinėmis ir parazitų sukeltomis ligomis praeitais metais sirgo beveik 80 tūkst. vaikų iki 10-ies metų amžiaus.
„Vaikai – labai smalsūs, mėgsta tyrinėti, tad ir užsikrėsti kirmėlėmis, dažniausiai spalinėmis, jiems nėra neįprasta. Kirmelės yra labai vislios, pavyzdžiui, viena askaridė gali padėti iki 200 tūkst. kiaušinėlių per parą, o spalinės – 10–15 tūkst. Parazitais užsikrėtęs žmogus, nesilaikydamas higienos taisyklių, užteršia ir aplinką, o kartu ir joje įvairius paviršius liečiančius kitus asmenis. Per nešvarias rankas, kirmėlių kiaušinėliai gali patekti į vandenį, maistą, patalynę, žaislus, dirvožemį”, – sako vaistininkas.
„Tarkime, neplautomis rankomis užkrėstą žaislą palietęs vaikas, vėliau nejučiomis įsidėjęs pirštą į burną ar nosį, gali apsikrėsti. Ir taip tęsiasi visas užburtas kirmėlių užsikrėtimo ratas. Tas pats gali grėsti, jei vartojamos prastai nuplautos ar apdorotos daržovės, vaisiai, uogos, pamirštami „nukirminti“ naminiai gyvūnai” , – teigia Rimvydas Blynas.
Požymiai, išduodantys kirmėles vaikų organizme
R. Blynas sako, kad pirmieji užsikrėtimo kirmėlėmis požymiai yra suprastėjęs apetitas, svorio mažėjimas, nuovargis, irzlumas, nervingumas, netikėtai pasireiškęs griežimas dantimis, sutrikęs miegas, galvos svaigimas, skausmas, nemalonūs virškinamojo trakto simptomai, tokie kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo spazmai.
„Kirmėlės išskiria toksinus ir apnuodija visą organizmą ir nors dažniausiai jos veisiasi žarnyne, tam tikros rūšies parazitai gali gyventi po oda, smegenyse, akyse ar raumenyse ir kt.”, – teigia vaistininkas.
R. Blyno teigimu, atsiranda mažesnis šansas užsikrėsti kirmėlėmis, jei vaikas turi stiprų imunitetą ir vadovaujasi esminėmis higienos taisyklėmis.
„Labai svarbu nuo pat mažens vaikams formuoti pagrindinius higienos principus: prieš valgant, po tuštinimosi, grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos bei pasinaudojus svetimais daiktais, taip pat naudojusis viešuoju transportu – kruopščiai nusiplauti rankas su muilu”, – komentuoja vaistininkas.
R. Blynas sako, kad apsikrėtimo kirmėlėmis riziką labai ženkliai sumažina tinkamas higienos laikymąsis:
„Mano nuomone, tėvai turėtų rodyti savo pavyzdį. Taip pat, riziką sumažina nagų kirpimas, mat panagėse kaupiasi nešvarumai, o tuo pačiu ir kirmėlių kiaušinėliai. Dar viena taisyklė, pasistengti, kad namuose auginami gyvūnai būtų paskiepyti ir apsaugoti nuo parazitų, kad jiems būtų sugirdyti preparatai nuo kirmėlių ir kitų parazitų”.
Ką turėtų daryti tėvai jei vaikų organizme atsirado kirmėlių?
R. Blynas sako, kad yra keletas pasirinkimų kaip elgtis įtarus, kad vaikų organizme atsirado kirmėlių.
„Visuomenėje paplitusios dvi nuomonės. Pirmoji – vaistų nuo kirmėlių nereikia duoti jeigu nėra įtarimų keliančių simptomų. Antroji – nereceptiniai vaistai nuo kirmėlių yra gerai toleruojami vaikų bei suaugusiųjų, tad juos reikėtų vartoti profilaktiškai visiems šeimos nariams, ypač jei namuose laikomi gyvūnai, nuolat bendraujama su būriais asmenų, lankomasi užsienio šalyse, įvairiose vietos žaidimų aikštelėse, pramogų parkuose”, – sako vaistininkas.
Gydytojas pamini, kad tikrinti ar vaikai turi kirmėlių reikėtų tada, kai kyla bent menkiausių įtarimų. Jei vienas asmuo šeimoje turi kirmėlių, nemaža tikimybė, kad jomis užsikrėtę bus ir kiti šeimos nariai.
Paklausus ar yra ilgalaikiai poveikiai, kai vaikai užsikrečia kirmėlėmis, net jei jos buvo išnaikintos, gydytojas atsako, kad kirmėlės kiaušinėlis turi tvirtą apvalkalą, o vaistai nužudo tik suaugusias kirmėlės.
„Labai svarbu su vaistus parduodančiu vaistininku arba gydytoju pasitarti dėl tinkamo jų vartojimo. Dažniausiai pirmą kartą išgėrus vaistų nuo kirmėlių, po 2–3 savaičių procedūrą teks pakartoti, kadangi per tą laiką kirmėlės jau bus išsiritę iš kiaušinėlių ir jas bus galima sunaikinti antros vaistų dozės pagalba”, – sako R. Blynas.
