• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnietės Lauros (33) nuolatiniai alpimai buvo tapę tikra mįsle gydytojams ir ilgą laiką nepavyko rasti priežasties, kas juos sukelia. Galiausiai, po ilgų paieškų vilnietė išgirdo, kad jos širdis pavargo ir jai reikia papildomos pagalbos. Dabar moters krūtinėje jau du metus yra širdies stimuliatorius, kurį Laura vadina tikra Dievo dovana.

Vilnietės Lauros (33) nuolatiniai alpimai buvo tapę tikra mįsle gydytojams ir ilgą laiką nepavyko rasti priežasties, kas juos sukelia. Galiausiai, po ilgų paieškų vilnietė išgirdo, kad jos širdis pavargo ir jai reikia papildomos pagalbos. Dabar moters krūtinėje jau du metus yra širdies stimuliatorius, kurį Laura vadina tikra Dievo dovana.

REKLAMA

Sveikatos problemos Laurą lydėjo visą gyvenimą – moteris dažnai alpdavo, bet gydytojai dėl to kaltindavo nuovargį. Tačiau moters sveikatos bėdos dar labiau paūmėjo, kai ji susilaukė antrojo vaikelio. Tai išgąsdino moterį ir ji ėmė aktyviai ieškoti tikrosios savo sveikatos problemų priežasties.

Galiausiai moteriai pavyko prisibelsti į tinkamas duris – jai rekomendavo atlikti tyrimą, kai širdies veikla yra stebima kiaurą parą. Paaiškėjo, kad net miegant Lauros širdis ima smarkiai plakti ir pulsas šokteli beveik iki maksimalios ribos, kurią pasiekus moteris galėtų mirti. Tačiau ir tai nebuvo vienintelis gydytojų atradimas. Jie pamatė ir tai, kad kartais jos širdis sulėtėja net iki 30 dūžių per minutę. Būtent tai ir lemdavo moters alpimus.

REKLAMA
REKLAMA

Po šio tyrimo medikai moteriai pasiūlė širdies stimuliatorių – Laura nedvejodama sutiko ir dabar jį vadina Dievo dovana.

Tapo robotuku

2019 metų kovo 8 dieną Laurai prie širdies buvo pritvirtintas „papildomas varikliukas“ – širdies stimuliatorius. Moteris juokauja, kad dabar ji yra pusiau robotukas, o stimuliatorius padarė ją praktiškai nemirtingą – jo dėka širdis negali sustoti.

REKLAMA

„Kovo 8 dieną aš švenčiu ne tik Moters dieną, bet ir savo antro šanso gyventi dieną. Man tai dviguba šventė. Tą dieną man tikrai buvo suteiktas antras gyvenimas. Dabar net pasižiūrėjus į veidrodį matau, kad esu visiškai kitokia – nebėra nuovargio žymių veide, atrodau visiškai kitaip.

Galbūt moterims, kurioms labai svarbi jų išvaizda, tas randas gali trukdyti, nes, pavyzdžiui, užsidėjus maudymosi kostiumėlį jis matysis, bet man jis yra visiškas pasididžiavimas“, – su šypsena pasakoja moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Prisimindama, kaip atrodė jos gyvenimas prieš širdies stimuliatorių, Laura sako, kad atsibudus ryte galvodavo, kad išaušo nauja diena – diena, kai jai ir vėl bus blogai. Tačiau dabar visa tai jos atmintyje yra tarsi blogas sapnas:

„Aš tapau tūkstantį kartų žvalesnė, energingesnė, nebealpstu. Galiu ir šiek tiek pabėgioti, lengvai sportuoju, darau tai, ko negalėjau daryti iki stimuliatoriaus. Dabar jau gyvenu, kaip žmogus. Man dar svarbu, žinoma, pasaugoti tą kairę ranką, nenešti nieko sunkiai, bet kadangi turiu du mažus vaikus, tai tenka ir panešioti“, – sako moteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nori įrodyti, kad gali daugiau

„Mano stimuliatorius atlieka 50 proc. jos darbo. Tai reiškia, kad mano širdutė tinginiauja. Pagalvojus – kas būtų, jeigu jo neturėčiau, kaip aš pavargčiau, kaip neturėčiau energijos ir kaip greit pavargtų mano širdutė. Juk vis tiek ir ji turi ribotą dūžių skaičių“, – retoriškai sako ji.

Dabar moteris stengiasi iš gyvenimo imti viską, tiesa, kartais pasirenka ir šiek tiek nepaisyti gydytojų rekomendacijų, pavyzdžiui, gydytojai nepatarė eiti į koncertus, tačiau Laura viename apsilankė jau pirmąją vasarą po stimuliatoriaus įdėjimo:

REKLAMA

„Po to šiek tiek jaučiausi blogai, bet gal tai labiau buvo psichologinis momentas. Bet svarbiausia, kad aš galiu gyventi taip, kaip negyvenau anksčiau. Tas stimuliatorius man yra dovana ir jeigu nebūčiau papuolusi pas gydytojus, nežinau, kur aš būčiau šiandien.

Negaliu dabar tik kavos gerti dėl kofeino, nes stimuliuoti gali, negeriu visiškai alkoholio, gyvenu sveikai, tik viena yda likusi, kad rūkau elektroninę cigaretę. Per karantiną buvau priaugusi daug svorio, bet užsispyriau ir numečiau gal 17 kg.

REKLAMA

Kiekvieną dieną stengiuosi džiaugtis, padėkoti Dievui, visatai ar kam kitam už stimuliatorių, už mediciną, kad aš čia esu ir galiu padaryti darbus, kuriuos dar ir norėjau padaryti“, – optimistiškai sako ji.

Moteris pasidžiaugia, kad ją neseniai darbe paaukštino ir dabar ji yra parduotuvės vadovė. Moteris juokiasi, kad dažnai su širdies stimuliatoriumi netgi padaro daugiau nei jaunimas. Tiesa, pradžioje teko susidurti su aplinkinių gailesčiu, kad tokiai jaunai moteriai jau yra rimtų problemų su širdimi:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pokalbyje su nauju darbdaviu, pasakiau, kad turiu širdies stimuliatorių. Pamačiau jo liūdną žvilgsnį. Sakau, kad nereikia bijoti, tai nėra blogai. Aš esu sveika, gyva, o tas aparačiukas yra mano angelas sargas. Kartais jaučiu tokį gailų žvilgsnį, kad tokia jauna, o jau su širdies stimuliatoriumi“.

Tačiau tai, kad jos širdžiai reikia pagalbos, nėra pasiteisinimas. Laura kaip tik stengiasi įrodyti, kad ji gali padaryti kur kas daugiau:

REKLAMA

„Susigalvojau, kad man trūksta veiklos, aišku, kabutėse, kad trūksta. Prisipirkau drabužių ir žadu greit paleisti savo elektroninę parduotuvę. Turėjau tokią svajonę taip geriau save realizuoti. Norisi parodyti, kad žmogus turintis „defektą“ gali padaryti viską, ką tik nori, nes kai turi kažkokią problemą dar labiau norisi gyventi negu būnant sveikam.

Šiais metais išvis labai daug tikslų išsikėliau ir tikiuosi, kad man pavyks juos įgyvendinti. O šiaip turiu pastovų darbą, svajonė dėl el. parduotuvės irgi greit išsipildys, turiu du nuostabius vaikučius. Vienintelis dabar nervus pagriaužiantis dalykas yra vykstantis skyrybų procesas“, – priduria ji.

REKLAMA

Širdies bėdas paveldėjo sūnus

Šiuo metu Lauros jaunėliui sūnui yra 6 metai ir šeima žino, kad jam ateityje taip pat reikės širdies stimuliatoriaus.

„Šios problemos tikriausiai jam persidavė genetiškai. Jis jau 6 kartus yra nualpęs ir jam pripažintos širdies problemos. Iš tikrųjų labai baisu rankose laikyti vaiką ir nežinoti, ar jis atsibus. Gydytoja sakė, kad tikriausiai jam irgi reikės širdies stimuliatoriaus. Iš pradžių, tai mane gąsdino, bet dabar, kai pati jau 2 metus jį turiu, dėl to nebesijaudinu“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moteris juokiasi, kad sūnus pats šią žinią priėmė ramiai ir netgi laukia, kada jo krūtinėje atsiras stimuliatorius, nes tada su mama bus vienodi – bus „robotukai“.

„Kol kas gydytojai atidėlioja stimuliatoriaus įdėjimą, nes vis tiek vaikai auga, todėl dažniau jam reikėtų keisti stimuliatorių, dažniau lįsti prie širdutės, o tai irgi nėra gerai. Laukiame, kol jam sueis 12 metų, kai bus apsistovėję hormonai ir tada jam bus įstatytas stimuliatorius.

REKLAMA

Aišku, užaugęs jis maratonininku netaps, tačiau galės sportuoti, galės gyventi praktiškai, kaip ir visi kiti. Dabar didžiausias mano rūpestis, kad kai jis pradės eiti į mokyklą, reiks galvoti, kaip reikės jį nukreipti nuo sporto į muziką arba menus“, – sako ji.

Tris kartus sustojo širdis

Prieš 2 metus Laurai buvo atliktas įdomus tyrimas – moteris buvo pastatyta į nepatogią poziciją ir sukeltas dirbtinis nualpimas: „Tokiu būdu jie pamato, kaip iš tikrųjų dirba tavo širdis. Man per tą laiką 3 kartus sustojo širdis nuo 3 iki 12 sekundžių“, – aiškina ji.

REKLAMA

„Tuo metu mačiau labai įdomius vaizdinius – atrodė, kad aš esu be galo lengva. Nemačiau šviesos tunelio gale. Bet spalvos buvo tokios ryškios, buvo taip gera ir taip lengva, kad apie nieko nebegalvoji. Atrodo, kad tu esi visata. Tokių spalvų aš iki šiol ir nebemačiau niekur.

Jie mane atgaivino, nežinau ar su elektrošoku, šitų detalių nebeklausiu, ir paklausė ar aš esu čia. Aš atsakiau „mhm“. Buvau tokiu liūdnu veidu, kad gydytojai klausė, kas atsitiko. Sakau, ten buvo taip gera. Jeigu iš tikrųjų taip atrodo mirtis, jos tikrai nebijau“, – šypteli ji.

REKLAMA
REKLAMA

Šią procedūrą bandė atlikti ir Lauros sūnui, tačiau jis buvo per mažas. Kad ir kiek stengėsi, iššaukti dirbtinio alpimo nepavyko ir nepavyko išsiaiškinti, kas vyksta su širdele berniukui nualpus.

Ragina nebijoti

Beveik iškart po stimuliatoriaus įdėjimo Laura sukūrė grupę „Facebook“, kurioje renkasi visi, kaip ji mėgsta sakyti, „širdukai“ – žmonės gyvenantys su širdies stimuliatoriumi. Čia jie dalijasi savo patirtimis, drąsina vienas kitą ir palaiko.

Laura sako, kad kai gulėjo ligoninėje savo skyriuje buvo pati jauniausia ir matė, kad vyresni žmonės bijo stimuliatoriaus, nori jo atsisakyti. Todėl moteris ragina kitus nebijoti ir priimti šią galimybę gyventi laimingai:

„Prieš karantiną ėjau į ligoninę, nes kai gulėjau skyriuje, buvau praktiškai jauniausia. Pastebėjau, kad senoliai labai bijo stimuliatoriaus. Paprašiau seselės, kad leistų pasikalbėti. Pasakojau jiems, kad tas stimuliatorius tikrai yra dovana.

Gal pirmi įspūdžiai išgirdus, kai reikia stimuliatoriaus yra tokie, kad jūs tapsite neįgalus. Bet dabar aš žinau, kad užmigusi aš kitą rytą atsibusiu.

Mėgstu juokauti, kad stimuliatorius mane padaro iš dalies nemirtingą – stimuliatorius neleidžia širdutei sustoti, jis mano angelas sargas. Jis neleis, kad kažkas atsitiktų. Gavau naują šansą užauginti vaikus. Todėl pagalvokite, kodėl norite atsisakyti šanso gyventi toliau?“, – retoriškai klausia ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų