širdis

Kalbant apie širdies ligas, dauguma žmonių įsivaizduoja tipišką simptomą – stiprų skausmą krūtinėje. Tačiau gydytojai įspėja: tai – tik vienas iš daugelio galimų signalų. Kai kurie širdies ligų požymiai gali būti kur kas subtilesni, todėl juos lengva supainioti su nuovargiu, stresu ar virškinimo sutrikimais. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šie „tylieji“ simptomai neretai atitolina žmogų nuo laiku suteiktos medicininės pagalbos, o tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, rašoma mirror.co.uk.

Net ir mažas alkoholio kiekis gali paveikti jūsų širdį labiau, nei manote. Naujas Tokijo mokslo instituto tyrimas parodė, kad net saikingas alkoholio vartojimas gali didinti kraujospūdį ir prisidėti prie didesnės širdies ligų rizikos. O tie, kurie visiškai atsisako alkoholio, gali pasiekti kliniškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą. Kitaip tariant, kai kalbama apie širdies sveikatą – kuo mažiau išgeri, tuo geriau, rašoma dailymail.co.uk.

Žmogaus širdis ne veltui vadinama svarbiausiu ir pagrindiniu kūno raumenimi – būtent nuo jos priklauso kiekvienos kūno ląstelės aprūpinimas krauju ir deguonimi. Nors širdies svarba yra neginčytina, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, daugelis žmonių jos sveikatai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Ragindamas užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, vaistininkas dalijasi naudingais patarimais apie širdžiai būtinas medžiagas, rašoma pranešime spaudai.

Širdies smūgis dažnai siejamas su akivaizdžiais simptomais, tokiais kaip krūtinės skausmas ar dusulys, tačiau kai kurie požymiai gali būti kur kas subtilesni. Gydytojas Obaiduras Rahmanas įspėja, kad atpažinus šiuos simptomus galima išvengti rimtų pasekmių. Nors daugelis žino, kada kreiptis pagalbos dėl ūmių simptomų, specialistai pabrėžia, kad tam tikri subtilūs požymiai gali rodyti, jog širdies smūgis gali įvykti artimiausiomis dienomis, rašoma unilad.com.

44-erių vilnietės Linos Šerėnienės gyvenimą paženklino išbandymai, kuriems neįmanoma pasiruošti ir kurių niekas nelinkėtų patirti. Tai skausmas, kuris užgriūva netikėtai ir pakeičia viską – kasdienybę, šeimą, ateities planus. Netekti vaiko yra didžiausia tragedija, kokią gali patirti tėvai, o Linos šeima su tuo susidūrė, kai likimas atėmė jos mažąjį sūnų Edvardą. Ji augino du vaikus, tačiau jauniausiojo – sūnaus Edvardo – istorija tapo ne tik jų šeimos skausmu, bet ir viltimi kitam žmogui.

Širdies ir kraujagyslių sveikata glaudžiai susijusi su kraujospūdžio rodikliais, todėl jų stebėjimas yra itin svarbus. Pasimatuoti kraujo spaudimą – paprastas, bet reikšmingas žingsnis, padedantis geriau suprasti savo sveikatos būklę. Nors kiekvieno žmogaus spaudimas gali skirtis, Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta lentelė leidžia įvertinti gautus rezultatus ir prireikus pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Australijoje gyvenanti šeima prisimena akimirką, kai sužinojo, kad jiems pargabentas sūnaus kūnas buvo be širdies. Robertas ir Chantal Haddow – 23 metų Byrono tėvai, mirusio gegužės 26-ąją atostogaujant Balyje, portalui news.com.au sakė, jog jų sūnaus palaikai buvo pargabenti į Australiją tik „beveik po keturių savaičių nuo mirties“. Trūkstamas organas paaiškėjo atlikus antrąją autopsiją Kvinslande.

Sekmadienį, Pasaulinės širdies dienos išvakarėse, sostinės gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti sveikatą. Renginį „Nepraleisk nei dūžio!“ inicijuoja Lietuvos širdies asociacija kartu su „Vilnius sveikiau“. Jo metu vilniečiai galės pasimatuoti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, taip pat dalyvauti įvairiose veiklose.  Rugsėjo 29-ąją Pasauline širdies diena 1999 metais paskelbė Pasaulinė širdies federacija.

Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių.

Širdies sveikata – labai svarbus faktorius visame organizme, užtikrinantis pakankamą kūno aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Vienas svarbiausių faktorių, padedantis palaikyti širdies sveikatą, yra tinkamos mitybos pasirinkimas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie tai, kokie produktai kenkia širdžiai, o kokie yra naudingi, papasakojo biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Normalus širdies pulsas vis dažniau šiomis dienomis virsta nebe norma, o siekiamybe, o gyventojai ima susidurti tai su per dažno pulso, tai su per reto pulso problema. Tad ką daryti siekiant sunormalizuoti savo širdies ritmą? Šia tema pakomentuoti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Petras Žukauskas. Per didelis ir per mažas širdies pulsas Pirmiausia, jis papasakojo apie tai, koks yra normalus širdies pulsas, vis dažniau tampantis retu reiškiniu.

Dėl didelio širdies aortos susiaurėjimo (stenozės) alpimai ir dusulys Antaną Stanislovą Beinorių vargino jau kurį laiką. Galiausiai praradęs sąmonę vyras buvo skubiai išgabentas į Santaros klinikas. Vis dėl to garbaus amžiaus pacientas nė neįtarė, kad sveikatą pataisyti padės neilgai trunkanti moderni operacija. Antanas pasakojo, kad nors alpimai užklupdavo ir anksčiau, lemtingas įvykis, dėl kurio pateko į ligoninę, nutiko jam išvykus žvejoti.

Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Ir ne visi susimąsto, kad būtent mūsų gyvenimo būdo įpročiai itin didina širdies ligų riziką. Kaip Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ pasakojo gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis, vienas dažnas lietuvių įprotis miokardo infarktą gali paankstinti net dešimčia metų.

Rūpintis širdies sveikata – būtina, jei norime būti sveiki, energingi ir gyventi ilgiau. O tai padaryti gali padėti tinkama mityba, į kurią rekomenduojama įtraukti vieną daržovę – ją profesorius vadina aukso gylsa širdžiai. Kalbant apie sveiką mitybą, visada daug kalbama apie tai, kad joje turi būti gausu šviežių vaisių ir daržovių. O dabar – pats jų metas.  Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių, kad gautume reikalingą kiekį maistinių medžiagų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja visuomenę apie svarbią galimybę pasirūpinti savo sveikata – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Ši programa skirta 40–60 metų gyventojams, tačiau tam tikrais atvejais tyrimai gali būti atliekami ir kitų amžiaus grupių žmonėms.

Širdies pulso rodiklio nustatymas yra svarbus siekiant sužinoti, ar širdies sveikatos rodikliai yra optimaliame lygyje, ar vis tik reikėtų juos pagerinti.  Pulsas – širdies ritmo rodiklis, rodantis, kiek kartų per minutę suplaka širdis. Kai širdis varinėja kraują arterijomis, jos plečiasi ir susitraukia tekant kraujui. Koks yra normalus širdies pulsas? Matuojant pulsą galima išmatuoti ne tik jį, bet ir nustatyti kitus rodiklius: širdies ritmą ir pulso stiprumą.

Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje. Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta lietuviai, dėl to svarbu pasirūpinti savo širdies veikla. Vienas iš būdų – įtraukti į savo mitybos planą daugiau moliūgų. Moliūguose gausu vitaminų A, C, E, D, PP, K, B grupės ir reto vitamino T bei mineralų, tokių kaip fluoras, magnis, varis, kalcis, cinkas, manganas, fosforas, jodas. Baltymų 100 g moliūgo yra daugiau nei putpelės kiaušinyje, o karotino jame penkis kartus daugiau nei morkose.

Nors širdies pulsas yra labai svarbus mūsų sveikatai, vis tik retas, kuris žino, koks yra optimalus jo skaičius. Žinant šį rodiklį galima lengviau suprasti, kada vertėtų sunerimti dėl savo širdies sveikatos. Pulsas – širdies ritmo rodiklis, rodantis, kiek kartų per minutę suplaka širdis. Kai širdis varinėja kraują arterijomis, jos plečiasi ir traukiasi tekant kraujui.

Didelis cholesterolio kiekis yra viena pagrindinių širdies priepuolių ir insultų priežasčių, tačiau dažnai jis būna besimptomis. Tačiau sveikatos ekspertai atskleidė mažai žinomą požymį, kuris gali pasireikšti intymioje zonoje ir įspėti apie šią rimtą problemą. Tyrimai rodo, kad vyrai, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, beveik dvigubai dažniau susiduria su erekcijos sutrikimais.

Dr. Darius Farzadas, „Jefferson Health“ kardiologas, įspėja, kad pajutus vieną simptomą būtina skubėti pas gydytoją. Anot jo, krūtinės skausmas, kuriuo dažniausiai skundžiasi į ligoninę atvykę pacientai, neturėtų būti ignoruojamas. Pasak Britų širdies fondo, milijonai žmonių serga širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, o daugiau nei pusei žmonių per gyvenimą gali būti diagnozuota bent viena iš jų.

Pirmadienio rytą pasaulis sužinojo liūdną žinią – mirė popiežius Pranciškus. 88 metų pontifiko iš Argentinos gyvybė užgeso nuo insulto ir širdies nepakankamumo. Ši netektis sukrėtė tiek tikinčiuosius, tiek artimuosius, kurie pagarbiai ir jausmingai prisiminė jo gyvenimą ir palikimą. Popiežiaus šeimos nariai išreiškė gilų liūdesį bei atidavė paskutinę pagarbą dvasiniam lyderiui. Jo mirtis žymi simbolinį istorijos lūžį, kuris paliečia ne tik Katalikų Bažnyčią, bet ir visą pasaulį.

Lietuvoje augantis augalas, kurį daugelis vadina paprasčiausia piktžole, kaip išsiaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, turi neįtikėtiną naudą. Kol kas ištirta, kad kvapioji aniužė plėsdama kraujagysles mažina kraujo spaudimą ir turi antiaritminį poveikį.  Kvapioji aniužė (lot.

Velso bendruomenę sukrėtė netikėta keturių vaikų mamos Suzanne Stoakes mirtis – moteris mirė 2021 metų kovo 8 dieną nuo kraujo krešulio, kurio sukeltus simptomus palaikė nerimo priepuoliu. 50-metė, visą savo gyvenimą paskyrusi darbui globos namuose, jautė dusulį, tačiau manė, kad tai tik streso ar įtampos padarinys. Tragiška Suzanne istorija tapo skaudžiu priminimu, kaip svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimų ženklus.

Iš spintos traukiant lengvesnius ir trumpesnius drabužius bei pamažu ruošiant kūną artėjančiam vasaros sezonui, į akis krinta melsvi smulkių kraujagyslių „voratinkliai“, plonomis gijomis išsiraizgę po kojų oda. Kodėl atsiranda šie neestetiškai atrodantys „voratinkliai“ ir ar įmanoma jų atsikratyti?  „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas med. dr.

Normalus širdies pulsas yra apie 60-100 dūžių per minutę. Vis tik širdies pulsas gali staiga imti ir padidėti – ekspertai paaiškino, kodėl taip nutinka. Faktinės pulso vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies pulsas yra rodmuo, kiek kartų per minutę suplaka širdis.

Lietuvoje su širdies ligomis susiduria apie 54 proc. gyventojų, o pagal mirtingumą nuo kraujagyslių ligų esame vieni pirmųjų Europoje. Anksčiau TV3 žiūrovų pamėgtoje laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė atskleidė, kad nesame bejėgiai ir jei norime pagerinti širdies sveikatą, turime atkreipti dėmesį į mitybą. Sutinkamas kiekvienoje virtuvėje Daugelis įsitikinę, kad širdžiai labiausiai kenkia riebi mėsa, cukrus ar kava.

Šiuo metu pažvelgus į sergamumo statistiką širdies ir kraujagyslių ligomis – duomenys nedžiugina. Vis dar dažnai lietuviai susiduria su šiomis ligomis, dėl to svarbu pasistengti dėl efektyvios širdies veiklos. Vienas iš būdų tam – sveikatai palanki mityba. Širdis – pagrindinis žmogaus kraujotakos organas, kuris padeda užtikrinti kraujo cirkuliaciją visame kūne. Šio organo darbas – pumpuoti deguonimi ir maistinėmis medžiagomis praturtintą kraują.

Klausimas, kas atsitinka po mirties – jei apskritai kas nors atsitinka – kankina žmoniją visais laikais. Tačiau vienas vyras, teigiantis, kad vaikystėje „buvo miręs“ šešioms minutėms ir sugrįžo „iš anapus“, sako žinantis atsakymą. Šešias minutes „miręs“ vyras atskleidė šokiruojančias scenas, kurias, jo teigimu, matė pomirtiniame gyvenime, rašoma mirror.co.uk.

Kauno klinikų pacientui Ramūnui, grįžusiam iš miesto, suskaudo krūtinę, pasidarė silpna, tačiau jis nė neįtarė, kad tai yra taip rimta. Tolesnės įvykių sekos jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Vyrą atgaivino ir greitąją pagalbą iškvietė Ramūno sūnus Vytautas, neseniai mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. „Esu labai dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojas kardiologas-elektrofiziologas Tautvydas Platūkis visiems pacientams, turintiems širdies stimuliatorių, defibriliatorių ar resinchronizuojantį širdies prietaisą, rekomenduoja bent kartą metuose atlikti patikrą. Širdies stimuliatoriai reikalingi, kai širdis plaka per lėtai arba turi kitų ritmo sutrikimų, koreguojamų implantuojamo prietaiso dėka.

Kardiologas atskleidė, kad yra penki populiarūs maisto produktai, kurie – tikri širdies žudikai ir nuodai širdžiai, todėl patariama jų vengti, kad apsaugotumėte savo širdį. Širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje valstybių, nuo jų kas 33 sekundes miršta žmogus. Ne paslaptis, kad tai, ką valgome ir ką darome, pavyzdžiui, valgom daugiau daržovių ir reguliariai mankštinamės, gali turėti didžiulę reikšmę gerai sveikatai išsaugoti.

Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Širdies ir kraujagyslių sveikata glaudžiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu, tad specialistai pataria, kaip apsaugoti organizmą ir kokius produktus įtraukti į savo racioną. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Kauno miesto poliklinika, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius galima kontroliuoti imantis paprastų veiksmų.

Širdis – gyvybiškai vienas svarbiausių organų žmogaus organizme, tad kokybiška jos veikla žmogui yra labai svarbi. Vis tik, kadangi širdies ir kraujagyslių ligos šalyje pirmauja, pravartu prisiminti, kaip galima padėti pagerinti savo širdies veiklą. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.

TV3 televizijos laidoje „Pasaulis pagal moteris“ svečiuojasi verslininkas, televizijoje dažnai matomas veidas Laurynas Suodaitis. Bekalbėdamas su laidos vedėja Kristina Rimiene vyras papasakojo, kaip priėmė staiga užgriuvusį populiarumą ir ar pagaliau artėja jo ir Viktorijos Siegel skyrybų teismų pabaiga. O laidos pabaigoje vyras atvirai prisipažino, ar šiuo metu jo širdis yra užimta.

Normalus širdies pulsas yra apie 60-100 dūžių per minutę. Vis tik širdies pulsas gali staiga imti ir padidėti – ekspertai paaiškino, kodėl taip nutinka. Faktinės pulso vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies pulsas yra rodmuo, kiek kartų per minutę suplaka širdis.

Mokslininkai nustatė, kad perdirbta raudona mėsa gali padidinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip demencija. Nors gerai žinoma, kad perdirbta mėsa didina riziką susirgti ligomis, tokiomis kaip žarnyno vėžys, mokslininkai dabar mano, kad ji gali būti susijusi ir su demencija. Mokslininkai ištyrė 133 tūkst. žmonių ir kas dvejus-ketverius metus klausė apie jų mitybą, siekdami nustatyti, ar jie susirgo šia liga.

Aukštas kraujospūdis padidina pavojingų medicinos būklių riziką, tokių kaip širdies smūgiai ir insultai. Žmonės, kuriems gresia aukštas kraujospūdis, gali apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrą džiovintą vaisių į savo kasdienį užkandžių racioną. Šis ryškiai oranžinis skanėstas yra prisotintas kalio – pagrindinio elemento kovojant su hipertenzija. Skaičiuojama, kad milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris dažnai lieka nepastebėtas.

Širdies pulsas yra vienas iš svarbiausių faktorių, tačiau daugelis nė nežino, koks yra normalus širdies pulsas. Svarbu atminti, kad sumažėjęs ar padidėjęs pulsas gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Tad koks yra optimalus širdies pulsas? Pulsas – širdies ritmo rodiklis, rodantis, kiek kartų per minutę suplaka širdis. Kai širdis varinėja kraują arterijomis, jos plečiasi ir traukiasi tekant kraujui.

Daug kalbama apie tai, kaip svarbu pasirūpinti savo širdies sveikata. Pasirodo, tai padaryti gali padėti ir tinkamai pasirinkta mityba – vieną daržovę profesorius vadina dovana širdžiai. Kai kalba pasisuka apie sveikesnę mitybą, daugelis stengiasi į racioną įtraukti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių, kad gautume reikalingą kiekį maistinių medžiagų.

Kurnoolo rajone, Andhra Pradešo valstijoje, Indijoje, vyras mirė nuo širdies smūgio, kai ant scenos savo draugui įteikė vestuvinę dovaną. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota akimirka, Vamsi sveikino jaunavedžius ir įteikė jiems dovaną. Vaizdo įrašas paplito socialiniuose tinkluose, rašo economictimes.indiatimes.com. Vamsi buvo nuvykęs į Penumados kaimą į savo draugo vestuves. Jaunikiui pradėjus atidarinėti dovaną, Vamsi staiga pasviro į kairįjį šoną.

Aritmija – nereguliarus širdies plakimas, išduodantis, kad jūsų širdis nedirba įprastu tempu ir širdies ritmas yra sutrikęs. Širdis gali plakti ir per greitai, tai vadinama tachikardija, ir per lėtai, tai vadinama bradikardija. Jei pajutote, kad su širdies ritmu vyksta kažkas neįprasto, nedelsdami kreipkitės į medikus, kad jie galėtų išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti.

Šventiniu laikotarpiu daugelio stalai lūžta nuo gausių ir kaloringų valgių. Atrodo, visko norisi paragauti – juk ne kasdien ant stalo sutiksi silkę pataluose, skaniausią artimųjų ruoštą baltą mišrainę ar keptą žąsį.

Prieš kelias dienas reanimacijoje atsidūręs bei ligoninėje šiuo metu esantis 92-ejų metų profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino džiugiomis naujienomis. Jo teigimu, sveikata gerėja ir viskas po truputį tvarkosi. Širdies problemos, dėl kurių profesorius atsidūrė ligoninėje, dažnai pasitaiko tokiame amžiuje. Nepaisant to, kardiologė įspėja, kaip apsisaugoti nuo širdies ligų ateityje, ypatingai vyresniame amžiuje. Pirmieji apie profesoriaus sutrikusią sveikatą pranešė TV3 Žinios.

Lietuvoje didėjant ir nesibaigiant eilėms pas kardiologus, į tai sureagavo ir specialiosios institucijos. Eilės pas kardiologus šiuo metu šalyje siekia kelis tūkstančius, anot specialistų, yra daug lemiančių veiksnių, dėl ko jos tokios ilgos išvis pasidaro.   Pasak Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos, labai didelis kardiologų poreikis atsiranda, nes tai širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš dažniausių.

Širdies sveikata ne tik daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei, bet ir gali atsispindėti išvaizdoje. Kai kurie požymiai, kuriuos dažnai laikome estetinėmis problemomis, iš tiesų gali būti svarbūs signalai apie širdies veiklos sutrikimus. Gydytojai atskleidžia, kaip atpažinti šiuos ženklus ir kodėl jų nereikėtų ignoruoti.  Svarbūs išvaizdos pokyčiai Vienas iš jų – nuolatinis veido paraudimas.

27 metų Jackas Derbyshire’as iš Mančesterio tragiškai mirė po futbolo rungtynių, kurias žaidė su draugais. Nors dar šiais metais jam buvo diagnozuota širdies liga, Jackas liko aktyvus ir tęsė dalyvavimą savo įkurtoje šešių žaidėjų lygoje. Jackas, aistringas „Manchester City“ gerbėjas, našlaite paliko trejų metų dukrą Lylą ir savo sužadėtinę Charlotte.

Lietuvą apskriejo žinia, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė vyras. Kas konkrečiai nutiko, nustatys tyrimas. Tačiau neatmetama, kad žmogui galėjo sustreikuoti širdis, o medikai perspėja gyventojus dėl širdies ligų ir kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.

Pusryčiai yra puiki proga pradėti dieną sveikai. Nors daugelis renkasi tradicinį pusryčių patiekalą – kiaušinius, nauji tyrimai rodo, kad per pusryčius juos pakeitus riešutais, galima gerokai sumažinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad per pusryčius kiaušinius pakeitus riešutais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti 17 proc.