Amerikos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad fizinis aktyvumas net 23 proc. sumažina riziką susirgti inkstų vėžiu. Deja, pusė Lietuvos gyventojų yra nejudrūs.
Nepakankamai aktyvūs ir trys iš keturių sergančių inkstų vėžiu, nes daugelis ligonių yra įsitikinę, kad jiems reikia tausoti save, nejudėti, tuo tarpu moksliniais tyrimais nustatyta, kad saikingas judėjimas gali ne tik sumažinti vėžio sukeliamą nuovargį, nerimą, depresiją, bet ir pagerinti gydymo rezultatus.
Dažniau serga vyrai
Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad Lietuva pasaulyje yra antroje vietoje pagal sergamumą inkstų vėžiu, pagal mirtingumą Europos Sąjungoje esame pirmieji. ES mirčių vidurkis nuo inkstų vėžio yra 2,9 iš 100 000 gyventojų, o Lietuvoje – 5,1, – beveik dvigubai daugiau.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Dažniau jis diagnozuojamas vyrams. Dažniausiai ja susirgdavo vyresni žmonės, tačiau dabar vėžys vis dažniau nustatomas penkiasdešimtmečiams. Lietuvoje yra fiksuota atvejų, kad inkstų vėžiu susirgo netgi paaugliai.
Pagal statistiką, tai yra 7 pagal dažnumą liga Lietuvoje. Kas penktam susirgusiam vyrui nustatomas jau ketvirta inkstų vėžio stadija, taip pat – kas dešimtai moteriai.
„Išgyvenamumas labai priklauso nuo to, kokios stadijos nustatyta ir pradėta gydyti liga. Pas mus sergamumas inkstų vėžiu gerokai lenkia Europos vidurkį ir mirtingumas vyrų tarpe yra dvigubai didesnis.
Inkstų vėžiui labai didelę įtaką turi metabolinis sindromas – nejudėjimas, viršsvoris, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas – visi šitie faktoriai skatina vėžio riziką ir vos keli procentai vėžio atvejų yra genetiniai“, – nurodo B. Brasiūnienė.
Gydytoja iš savo patirties pasakoja, kad dažnai į kabinetą atvežus vyresnio amžiaus viršsvorį turintį ligonį, kuris serga onkologine liga, artimieji sako, kad jie nieko negali padaryti, nes ligonis nenori mankštintis. Pasak gydytojos, čia pasimato ir mūsų auklėjimo spraga, nes vaikystėje nepripratome judėti, todėl tikėtis, kad savo įpročius pakeisime senatvėje, būtų naivu.
Neturiu išskirtinių simptomų
Jei nustatomas lokalizuotas navikas ir pradedamas tinkamai gydyti, penkerius metus išgyvena apie 95 proc. susirgusiųjų. Tuo tarpu jei nustatomas metastazavęs inkstų vėžys, tiek išgyvena tik 12 proc. ligonių.
Lietuvoje pusė visų inkstų vėžio atvejų nustatoma pirmos stadijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad kol liga neišplinta, ligonis, deja, nieko blogo nejaučia.
„Urologai yra bene pirmieji, kurie susiduria su inkstų vėžio problemomis. Inkstų vėžys yra labai klastingas, nes jis nepasireiškia kažkokiais ryškiais simptomais.
Vienu iš dešimties atvejų gali jaustis skausmas, atsirasti kraujas šlapime, tačiau tokiais atvejais liga jau būna pažengusi. Likusiais 9 atvejais ligos galima ir neatrasti. Todėl prevencija gali tapti ir inkstų echoskopija“, – sako gydytojas ir priduria, kad dažnai liga nustatoma atsitiktinai, pacientą tiriant dėl kitų ligų.
Geras maistas reikalingas palaikyti gyvybei
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja, doc. Edita Gavelienė primena, kad vienas svarbiausių veiksnių, kuris gali lemti inkstų vėžį yra mityba.
Nutukimas yra rizikos veiksnys susirgti inkstų vėžiu. Dažnai tokių žmonių racionas yra gausus, bet menkavertis. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad svorio kritimo ir išgijimo nuo vėžio sąsajos, tai nėra paikas išsigalvojimas – tai padeda, kai yra nutukimas.
Tačiau gydytoja priduria, kad tiek per mažas svoris, tiek per didelis svoris yra rizikos grupės sirgti įvairiomis ligomis.
„Kuo įvairesnis maisto racionas, tuo geriau. Tačiau kartais nutinka, kad tam tikrų dalykų mūsų racione atsiranda per daug, pavyzdžiui, rafinuoto maisto, per daug perdirbto maisto.
Šiek tiek pakeitus mitybos režimą ir įtraukus mitybos piramidę, tiek susirgus, tiek jau pasveikus, remisijoje, svarbu žinoti, ką dedate į savo lėkštę. Taip maistas gali tapti ir gyvybės, ir geros savijautos šaltiniu“, – sako ji.
Įrodyta, kad vėžiui gali padėti atsirasti perdirbtos mėsos gaminiai, nes jie turtingi sieros junginių: nitratų, nitiritų – sūdyti, rūkyti. Nederėtų gausiai valgyti riebalų, ypač gyvūninės kilmės, raudonos mėsos užtektų valgyti kartą per savaitę, o baltos 2–3 kartus.
Tinkamai maitintis labai svarbu ir vėžiu susirgusiems žmonėms. Gydytoja sako, kad jai labai dažnai tenka išgirsti klausimą, ko negalima valgyti susirgus vėžiu, tačiau, pasak jos, toks klausimas jau savaime prieštarauja pagrindinei tiesai – maistas reikalingas gyvybei palaikyti.
„Vėžiu sergančiam žmogui būtina išsaugoti raumenų masę, svorį, nes prarastas svoris blogina būklę. Ir sergantiems vėžiu, ir pasveikusiems galioja visos sveikatai palankaus maitinimosi taisyklės. Onkologiniai ligoniai turi daug su maistu susijusių mitų, neva negalima valgyti kai kurių produktų. Atlikti tyrimai įrodo, kad kai kurie maisto produktai iš tiesų gali daryti įtaką atsirasti tam tikrų lokalizacijų vėžiui, tačiau tai nėra sveikatai palankus maistas“, – nurodo ji.
Judėkite protingai
Medikai neša žinią apie fizinio aktyvumo svarbą: lengva kasdienė mankšta, ėjimas iki parduotuvės vietoj važiavimo automobiliu, lipimas laiptais vietoj pasikėlimo liftu, minimas į darbą dviračiu vietoj autobuso bei daug kitų paprastų užsiėmimų ir jūs galbūt niekada nesužinosite, kokia sunki, pavojinga bei skaudi liga yra inkstų vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai skirti bent 150 minučių. Kineziterapeutas Algirdas Papickas, pataria judėjimui skirti bent po pusvalandį kasdien.
„Svarbu neskubėti ir neprisiimti per didelio krūvio. Veikla, kuria jūs užsiimate, turi būti maloni, nes judėti būtina kiekvieną dieną. Jei nejausite malonumo, greitai liausitės tai darę.
Anksčiau labai dažnai tekdavo girdėti, kad onkologine liga susirgę žmonės turi labiau save tausoti, daugiau ilsėtis, tačiau dabar pagaliau išaušo ta diena, kai suprasta, kad judesys iš tikrųjų gydo. Nuo pat mūsų gyvenimo pradžios judesiai yra svarbus rodiklis mūsų gyvybės funkcionavimui“, – sako specialistas ir pabrėžia, kad judėjimas mūsų organizmui padeda stimuliuoti endokrininę sistemą, kraujotaką ir veikia pagrindinį mūsų raumenį – širdį.
Buvo nustatyta, kad fizinis judėjimas sumažina tikimybę susirgti inkstų vėžiu net 22 proc. ir gydymo eiga žymiai palengvėja į ją įvedu fizinį judesį. Jau sergant, judėjimas sumažina mirtingumą net per pusę.
Tačiau labai svarbu ir atsižvelgti į tai, kiek žmogus judėjo prieš susirgdamas onkologine liga, nes tyrimai rodo, kad 4 iš 5 susirgusių mieliau rinkosi pasyvų gyvenimo būdą. Todėl labai svarbu fizinę veiklą įtraukti palaipsniui ir pradėti nuo paprasčiausių pasivaikščiojimų.
Krūvis turi būti nustatomas individualiai, kiek žmogus gali ir didinamas palaipsniui: turi būti sunku, bet komfortiška, – fizinio krūvio metu žmogus turi galėti kalbėti. Jei esate visiškai nejudrus, pradėkite nuo pasivaikščiojimo. Jei iš karto eiti pusvalandį per sunku, išdalykite laiką į tris dalis po 10 minučių. Tie, kas yra stipresni, turi irgi kelti sau iššūkį didinti fizinį krūvį, – greitai vaikščioti, plaukti, minti dviratį ar žaisti tenisą.
