Laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė.
Liga pavojinga tuo, kad požymius neretai atskirti sunku, nes prie jų priprantama. Tačiau A. Jankauskienė įvardijo, į kuriuos simptomus tėvai reikėtų atkreipti dėmesį.
„Gali nebūti jokių požymių. Dėl to, kad dažnai palaipsniui priprantama prie simptomų. O labiausiai juntami yra staigūs požymiai. Skundžiamasi galvos skausmu, svaigimu, mirguliavimais akyse, nuovargiu. Bet čia jau gali būti net ir hipertenzinė krizė, kai nebereikia nieko galvoti, o imti ir vežti į ligoninę, ištirti, kad paskui nebūtų ligos pasekmių, liekamųjų reiškinių“, – perspėjo profesorė.
Išskirtinis atvejis
A. Jankauskienė papasakojo, kad jos gydymo praktikoje buvo įvykis, kurio ji niekuomet nepamirš. Tuo metu į gydymo įstaigą buvo atgabenta maža mergaitė.
„Nepamiršiu, kai pas mus atvežė penkių mėnesių mergytę. Daktaras jai išmatavo kraujospūdį ir jis siekė 160 ant 120, kai aišku, kad net suaugusiam žmogui jis būtų per didelis. Galvojome, kad gal blogai matavome, gal aparatas sugedo, viską pertikrinome. O pasirodo, kad mergaitės spaudimas tikrai buvo toks.
Paguldėme ją į ligoninę. Tada matėme, kad mergaitė gera – nebuvo ji nelaiminga ar verkianti. Kai kraujospūdį pavyko sumažinti, tai su mama pastebėjome, kad, kai buvo užkilęs kraujospūdis, tai vaikas buvo vangokas. Taip, ji buvo gera, šypsojosi, neatrodė, kad jai kažką skaudėtų. Bet kai normalizavosi kraujospūdis, ji pasidarė linksma, gyvybinga, aktyvi. Tai kartais įsivertinimą padaryti sunku.
Bet ką tėvams reiktų akcentuoti, tai, kad tų vaikų, kurie gimė neišnešioti, mažo svorio, po gimimo buvo gydyti naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, jų spaudimas visada turėtų būti matuojamas. Jeigu daktaras užmiršta pamatuoti, tą turėtų sekti patys tėvai“, – atskleidė profesorė.
Hipertenzinė krizė
Laidoje A. Jankauskienė taip pat kalbėjo, kad kartais negydoma arterinė hipertenzija gali privesti iki hipertenzinės krizės. Nors tokių atvejų pasitaiko nedaug, tačiau svarbu prižiūrėti savo sveikatą.
„Hipertenzinės krizės yra retos. Literatūroje pateikia labai įvairius duomenis, priklausomai, kokiais kriterijais vadovaudavosi. Vienur pasakys, kad keli procentai, kitur, kad keliolika procentų. [Dėl hipertenzinės krizės] galimas insultas, neurologinė patologija.
Galiu pasakyti, kad tie pacientai, kurie turi rimtas ligas, turėtų žiūrėti rimtai į kraujospūdžio padidėjimą. Dažnai pas mus žmonės galvoja, kad kraujospūdis nieko tokio, bet kuo vyresnis daktaras, tuo daugiau istorijų apie kraujospūdžio kilimą gali papasakoti iš pacientų gyvenimo.
Dažnai vaikų tėvai sako: „Na ir nieko, pas mane irgi yra didelis kraujospūdis, gyvenu ir negeriu vaistų“. Tai tikrai nerodo išsilavinimo. Manau, kad visada sunku priimti ligas, sunku sirgti, bet arterinė hipertenzija gera tuo, kad ji gydytina ir tik retais atvejais ji atspari gydymui“, – „Sveikatos DNR“ kalbėjo profesorė.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
