Kalbėdama apie tai, kokių priemonių galėtų prireikti pradėjus augti susirgimams COVID-19, viceministrė pabrėžė, kad kiek įmanoma ilgiau bus siekiama reaguoti turimais resursais neskelbiant ekstremaliosios situacijos.
„Ruošiantis ir rengiantis rudeniui, kaip minėjau, turime išmoktas pamokas, kurias galime pargrąžinti, bet turime tikslą vis tik maksimaliai ilgai arba kad nereikėtų ekstremalios situacijos, o galėtume tvarkytis su jau esamais resursais.
Testavimas šiuo metu yra tik simptominiams pacientams, bet didėjant susirgimų skaičiams vėlgi atitinkamai reaguosime. Artėjant mokyklos laikotarpiui vėlgi, matyt, turėsime susitikimus priklausomai nuo esamos epidemiologinės situacijos, esame pasirengę testų, jei reikėtų grąžinti [testavimą] į mokyklas, peržiūrima situacija dėl vėdinimo sistemų, nes žinoma, kad tai labai svarbu“, – kalbėjo ji prezidentūroje surengtame sveikatos forume.
Pasak viceministrės, į protrūkius ateityje bus žiūrima panašiai kaip gripo epidemijos metu – reaguojama savivaldybių, tam tikrų įstaigų, pavyzdžiui, mokyklų, lygiu. Tuo metu gali prireikti ir kelių savaičių karantino.
Nuo rugpjūčio – galimybė pasiskiepyti 4 doze daugiau žmonių
A. Bilotienė-Motiejūnienė taip pat prabilo ir apie antrąją sustiprinamąją COVID-19 vakcinos doze – galimybę ja pasiskiepyti daugiau žmonių. Visgi kartu ji akcentavo, kad šiandien nei Europoje, nei Lietuvoje nėra kalbama apie visuotinę vakcinaciją.
„Išties yra šalių, kur labai aiškūs amžiaus rodikliai, ir [susiję] su rizikos grupėmis. Šiandien pas mus nuo rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė, pabrėžiu, ne visuotinis vakcinavimas 80 amžiaus grupėje ir vyresniems. Yra sudaroma galimybė su šeimos gydytoju, kurie neblogai žino savo pacientus, įsivertinti, ar to reikia“, – pastebėjo ji.
Ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze šiuo metu gali pasiskiepyti turintys imunosupresinių ligų.
SAM atstovė pabrėžė, kad apkritai akcentas turėtų būti skiriamas ir kitiems skiepams, ne tik šiai vakcinai, kuri pastaraisiais metais tapo pagrindine.
„Kalbant apie kovidinę situaciją pamirštama apskritai apie kitas vakcinas – pradedant gripo ir baigiant kalendorinėmis. Pavyzdžiui, pernai tik kiek daugiau nei 20 proc. asmenų vakcinavosi gripo vakcina. Vadinasi, mes turime potencialą ir nemažai darbo tam, kad artėjant rudeniui pakviestume vakcinuotis ypač rizikos grupės asmenis.
Nes rudenį, tikėtina, vėl su tam tikrais orais ir sezoniškumu gali atsirasti atvejų, kada sirgs ir kovidu, ir gripu. Vadinasi, reikia sudaryti sąlygas, turime tikslą aktyviai komunikuoti, pakviesti skiepytis nuo gripo“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Prezidentas: atsipalaiduoti negalime
„Atsipalaiduoti vis negalime ir negalime, nes tas virusas vis dar yra šalia ir mūsų budrumą gali patikrinti jau visai netrukus – šį rudenį. Privalome būti pasirengę efektyviai suvaldyti galimus protrūkius ir naujas viruso atmainas“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu paklaustas apie galimas viruso SARS-CoV-2 evoliucijos prognozes VU Gyvybės mokslų mokslininkas Gytis Dudas pažymėjo, kad tai yra itin sudėtingas dalykas.
„Evoliucija vyksta atsitiktine tvarka su neatsitiktiniu kai kurių variantų išgyvenimu. Jį nuspėti yra sudėtinga, tačiau mes visi puikiai pradėjome pažinti pagrindines rizikos zonas – tai daugiausiai rezervuarai. Matėme nemažai imunosupresuotų pacientų, jų vaidmenį generuojant naujus variantus.
Taip pat žinome, kad SARS-CoV-2 nėra labai įnoringas virusas, jis gali užkrėsti platų ratą stuburinių gyvūnų. Mes jau žinojome, kad Lietuvos audinių ūkiuose situacija tragiška, kai sureagavo VMVT, pasirodė, kad ta situacija yra net keletą kartų blogesnė. Ką su tuo darysime, yra labai didelis klausimas. Lietuva gal ne vienintelė susiduria su tokiomis problemomis, bet atsitikus kažkam blogo mes sekoskaitos būdu galėsime atsekti to šaltinį“, – kalbėjo jis.
Dulkys: užsikrėtimų skaičiai šalyje augs
Tačiau manoma, kad dėl pasiekto aukšto imunizacijos lygio našta bus mažesnė, jei neplis sunkesnės atmainos.
„Esame budėjimo, susikaupimo metu ir ruošiamės rudeniui“, – žurnalistams kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
SAM informuoja, kad yra kuriamos adaptuotos vakcinos, kurios Lietuvą galėtų pasiekti jau rudenį.
Ministras taip pat pajuokauja, kad „pats blogiausias žodis“, kurį galima išgirsti – karantinas.
„Manyčiau, kad tai yra labai mažai tikėtinas dalykas. Manau, kad jau žmonės turi to supratimo kaip kaukės nešioti tvarkingai“, – nurodė A. Dulkys.
