Apie tai, kokios yra pagrindinės kepenų cirozės atsiradimo priežastys, kokie simptomai išduoda ligą bei ką turėtume daryti norint apsisaugoti, plačiau aptarėme su dr. Ilona Savlan. Tačiau pirmiausiai įdomu išsiaiškinti, kas gi vyksta kepenų cirozės metu?
Gydytoja aiškina, kad esant kepenų cirozei, dėl kilusio uždegimo žūva kepenų ląstelės, jos pakeičiamos nepilnaverčiu fibroziniu audiniu. Taip ima formuotis mazgai, kurie deformuoja kepenų kraujagysles, sutrikdo kraujo pratekėjimą kepenimis.
Tuomet kepenys nebesugeba atlikti savo svarbiausių funkcijų – nukenksminti organizmo apykaitos produktų, toksinų, gaminti reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, krešėjimo, augimo faktorius ir t. t., sutrinka tulžies gamyba ir išskyrimas.
„Jei žalojantis faktorius nepašalinamas, cirozė progresuoja į dekompensuotą stadiją, ligonis miršta nuo komplikacijų“, – paaiškina pašnekovė.
Ligos priežastys ir simptomai
Pasak gydytojos gastroenterologės, dažniausios cirozės priežastys: lėtiniai laiku nenustatyti ir negydyti virusiniai hepatitai, piktnaudžiavimas alkoholiu bei nealkoholinis steatohepatitas – suriebėjusių kepenų uždegimas.
„Paskutiniais metais virusinių hepatitų B ir C mažėja dėl sukurtų atrankos programų, efektyvaus gydymo bei skiepų. Visgi, sergančių nutukimu asmenų skaičius didėja, todėl prognozuojamas ir steatocirozės atvejų „šuolis“. Blogiausia, kad efektyviausias nealkoholinės steatocirozės gydymo būdas – svorio reguliavimas, o medikamentinio progresyvaus gydymo dar nėra.
Retesnės cirozės priežastys yra autoimuninės ligos: autoimuninis hepatitas, priminis biliarinis cholangitas, pirminis sklerozuojantis cholangitas ir genetinės ligos, pavyzdžiui, paveldima hemochromatozė – geležies pertekliaus liga, Wilsono liga – vario kaupimosi liga“, – paaiškina dr. I. Savlan.
Visuomenėje egzistuojanti nuomonė, kad kepenų cirozė yra alkoholikų liga, pasirodo, yra tik stereotipas. Kepenų ciroze susirgti gali ne tik piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys, tačiau ir visiškai sveiki, sveiką gyvenimo būdą propaguojantys pacientai:
„Egzistuoja kategorija genetinių, autoimuninių ligų, kurios gali atsirasti visiškai sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms. Netgi neseniai vienos tokios ligos pavadinimas buvo pakeistas iš „pirminės biliarinės cirozės“ į „pirminį biliarinį cholangitą“. Tokiems pokyčiams buvo atsižvelgta ir į pacientų asociacijų prašymus, kuriuose teigta, kad žmonės jaučiasi diskriminuojami būtent dėl šios priežasties, kad kepenų cirozė – neva alkoholikų liga.“
Gydytoja teigia, kad neretai lėtines kepenų ligas yra gana sunku pastebėti ankstyvose stadijose dėl nespecifinių klinikinių požymių. Dažniausiai pacientai skundžiasi nuovargiu, silpnumu. Retkarčiais gali varginti odos niežulys, rečiau – akių sklerų ir odos pageltimas, išmatų ir šlapimo spalvos pasikeitimai:
„Net jau susiformavus cirozei pacientas fiziškai gali atrodyti įprastai. Apie tokius pacientus sakome, kad jų cirozė yra kompensuota. Tokiais atvejais tik laboratoriniai kraujo tyrimai, instrumentiniai tyrimai – pilvo ultragarsinis tyrimas, elastografija – nustato kepenų funkcijos sutrikimus ir cirozę.
Įdomu, kad pašalinus kepenis žalojantį veiksnį, pavyzdžiui, išgydžius virusinį hepatitą, nutraukus alkoholio vartojimą, yra įmanomas grįžtamumas iš cirozės į fibrozės stadiją. Paprasčiausiai diagnozuoti galime pažengusią – dekompensuotą – cirozę.
Neretai pirmieji skundai: greitas pilvo apimties didėjimas, kuris atsiradęs dėl skysčio pilve – ascito, kojų tinimas – baltymų stoka, kraujavimai iš nosies ir virškinamojo trakto, greitas „mėlynių“ atsiradimas net nuo minimalios traumos – sutrikęs krešėjimas bei trombocitų stoka, gelta.
Dalis pacientų ima skųstis miego sutrikimais, atsiranda miego inversija, kai dienos metu vargina mieguistumas, o naktį – nemiga. Gali tapti sulėtinti judesiai, kalba, sunku atlikti įprastas veiklas, darbus, daromos klaidos vairuojant automobilį. Tokius neuropsichinius sutrikimus vadiname hepatine encefalopatija. Jie atsiranda dėl kepenų nepakankamumo ir sutrikusios detoksikacinės funkcijos.“
Ligos klasta ir gydymas
Kepenų cirozės liga yra skirstoma į dvi grupes – kompensuotą ir dekompensuotą cirozę. Nuo to priklauso ir pasveikstamumo rodiklis. Štai, esant kompensuotai cirozės būklei, pacientai dažniausiai neturi jokių simptomų ir mirtingumas per metus siekia 1–3 proc.
„Deja, cirozei perėjus į dekompensuotą stadiją, pavyzdžiui, atsiradus geltai, ascitui, varikozinėms venoms virškinamaje trakte ir kraujavimams iš jų, encefalopatijai, mirtingumas 1 metų eigoje yra didelis – 20–57 procentai“, – priduria dr. I. Savlan.
Būtent tyli ligos eiga ir kelia kone didžiausią pavojų – gydytoja sako, kad atvejis, kai cirozė diagnozuojama išeičių stadijoje, t. y. atvykęs pacientas į ligoninę skundžiasi kraujavimu iš virškinamojo trakto ir panašiai, nėra retas.
„Dėl anatominių pakitimų, atsiradusių sergant ciroze, sutrinka kraujo pratakumas kepenimis ir formuojasi „aplinkkeliai“ – šuntai. Pavyzdžiui, stemplėje ir skrandyje formuojasi veniniai kamienai, iš kurių pacientai gali masyviai užkraujuoti.
Be to, sergantys ciroze turi padidėjusią infekcijų riziką. Dėl tos priežasties ligoniai turi būti papildomai skiepijami, pavyzdžiui, nuo pneumokoko. Neretai būklės pablogėjimą sukelia šlapimo takų ar plaučių uždegimas, infekcija ascite. Pacientui reikėtų nedelsti kreiptis į gydytojus, nes infekcijos eiga gali būti sunki, progresuoti į sepsį“, – vardina galimas grėsmes pašnekovė.
Ši liga pavojinga ir tuo, kad cirozė didina kepenų vėžio riziką. Būtent dėl šios priežasties būtinai reikėtų kas pusmetį kartoti pilvo ultragarsinį tyrimą.
Pasiteiravus, kaip atrodo kepenų cirozės gydymas, pašnekovė pabrėžia, kad pirmiausiai yra svarbi pilnavertė dieta, kuri yra praturtinta baltymais, sumažintas druskos kiekis. Būtent dėl šios priežasties pacientai turėtų vengti daug druskos turinčių produktų: fermentinių sūrių, rūkytų mėsos gaminių ir kt. Vietoje to gydytoja gastroenterologė ragina maistą gardinti prieskoninėmis žolelėmis.
„Antras dalykas – abstinencija, kuri reikalinga, nesvarbu, kokios etiologijos yra kepenų cirozė. Taip pat reikėjų išlikti fiziškai aktyviems, nutraukti žalojančius veiksnius.
Dažniausiai skiriamas yra simptominis gydymas: šlapimą varantys medikamentai, amoniako koncentraciją mažinantys preparatai, vitaminoterapija – B grupės vitaminai, folio rūgštis, vitaminas K“, – sako dr. I. Savlan.
Taip pat gydymo procese tenka gydyti ir infekcijas, endoskopiškai liguoti stemplės venas, skirti gydymą neselektyviais beta blokeriais: „Kartais vienintelė išeitis – kepenų transplantacija.“
Kad ligos atsiradimui būtų kuo mažesnė tikimybė, gydytoja sveikiems žmonėms rekomenduoja kelis paprastus dalykus – sveiką mitybą, saikingą alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, palaikyti normalų kūno svorį ir būtinybę pasiskiepyti nuo virusinių hepatitų A ir B.
„Jei jau yra lėtinė kepenų liga, svarbu reguliariai lankytis pas gastroenterologą ir laikytis jo rekomendacijų“, – priduria.
