„Psichologija susidomėjau dar mokykloje. Tuomet išsikirpdavau įvairius straipsnius iš žurnalų ar laikraščių, juos kaupdavau, analizuodavau. Kai reikėjo pildyti stojimo į universitetus pasirinkimus, po ekonomikos buvau nurodžiusi ir psichologijos specialybę. Įstojau į ekonomiką, tačiau psichologija visuomet išliko šalia. Studijavau pasirenkamuosius psichologijos dalykus, laisvalaikiu skaičiau šios srities knygas.
Prieš keletą metų ėmiau galvoti, kad reikia visą tą informaciją kažkaip įprasminti, bet vis prirūkdavo laiko. Galiausiai pasaulį ištiko pandemija ir karantinas, o tai tapo puikia proga pradėti tinklaraštį“, – pasakoja apie veiklos pradžią Monika.
Padeda suprasti simptomus
Monika sako, kad kalbėti apie emocinę sveikata išdrįsta ne visi, nors priduria, kad per šią pandemiją apie ją imtasi kalbėti daugiau. Karantino metu pasirodė nemažai tyrimų, kad tiek lietuviai, tiek viso pasaulio žmonės jaučia padidėjusį nerimą: dėl savo sveikatos, dėl artimųjų, dėl finansų ir ateities.
„Žmonės pradėjo ieškoti informacijos apie nerimą, tačiau pastebėjau, kad buvo sunku rasti pakankamai informacijos vienoje vietoje. Taigi, vos tik prasidėjus pirmajam karantinui kibau į darbus ir sukūriau tinklapį“, – sako pašnekovė.
Tinklapyje „asramus.lt“ galima pasiskaityti apie nerimą, jo požymius, kodėl jis pasireiškia, kokius pratimus ar technikas naudoti siekiant jį suvaldyti. Galiausiai projektas išsiplėtė ir dabar Monika nuolat pildo tinklaraštį aktualia informacija, remiasi medicininiais šaltiniais ir pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais.
Viskas nugula į straipsnius tinklapyje bei įrašus socialiniuose tinkluose. Moteris sako, kad kiekvienas žmogus gali pasirinkti tinkamą formą, kaip jam geriau sekti informaciją.
Gali padėti specialūs daiktai
Tinklaraštininkė pabrėžia, kad ji tikrai nėra psichologė ir žmonių nekonsultuoja, paprasčiausiai stengiasi dalintis aktualia, naudinga ir įdomia informacija.
„Esu toks pats žmogus kaip ir tie, kurie ją skaito, matau informaciją tuo pačiu kampu, stengiuosi viską pateikti paprastai, tikriausiai todėl žmonėms tai ir patinka. Sulaukiu įvairių padėkos žinučių, kuriose sakoma, kad „parašėte idealiai apie mane“, „ačiū, kad dalinatės“ ir panašiai“, – džiaugiasi moteris.
Monika pasakoja, kad rašydama tinklaraštį suprato, jog dažnai nepakanka tiesiog kažką perskaityti, reikia imtis konkrečių veiksmų, sekti, analizuoti savo emocijas ir ieškoti jų atsiradimo šaknų: „Tam labai padeda rašymas, dėkingumo ugdymas, įvairios praktikos, mokančios būti čia ir dabar. Būnant dabartyje mažiau analizuojame praeitį ir lieka mažiau vietos įsisiautėti vaizduotei, kurioje sukuriame siaubingus ateities scenarijus. O juk visa tai ir sukelia nerimą.“
Pašnekovė sako, kad pirmiausia sukūrė dėkingumo žurnalą ir dienoraštį, kuriuose žmogus gali fiksuoti savo nuotaikas, gerus prisiminimus, pasižymėti, kuo ta diena buvo ypatinga, išreikšti dėkingumą. Pasak Monikos, kai užklumpa nerimas, galima tokį dienoraštį pavartyti ir įsitikinti, kiek daug visko gražaus gyvenime nutinka, sunkiomis akimirkomis pamatyti šviesią pusę.
„Išleidau kišeninę mindfulness (sąmoningumo) knygelę, kurioje sudėjau 20 pratimų, mokančių būti dabartyje, pastebėti aplinką ir ją įvertinti. Taip pat sukūriau ir dėkingumo lapelius, antistresines gniaužykles, lipdukus. Pastarieji ypač patinka vaikams, nes yra spalvingi ir neįpareigoja ko nors daug daryti.
Manau, kad skatinti vaikų vidinį dėkingumo jausmą, emocinį raštingumą yra labai svarbu. Jei vaikas augs pažindamas visas emocijas, mokėdamas jas tinkamai išreikšti, žinodamas, iš kur jos kyla, jam bus tikrai gerokai lengviau suaugus“, – dalijasi naudinga informacija tinklaraštininkė.
Ką signalizuoja nerimas
Monika nurodo, kad su nerimu kovoti nereikia, nes tai viena iš emocijų, kurią reikia gerbti ir priimti: „Dažnai nerimas pasireiškia prieš kokį nors svarbų artėjantį įvykį: pristatymą, egzaminą ar darbo pokalbį. Tai yra visiškai normalu. Tuomet nedidelis nerimas netgi padeda susikoncentruoti, atkreipti dėmesį į visas svarbias detales, rasti sprendimus.
Problema kyla tada, kai užvaldo toks stiprus nerimas, kuris ima varžyti gyvenimą ir trukdyti kasdienėms veikloms, kuris tęsiasi ištisas savaites ar mėnesius. Kiekvienam žmogui jis gali pasireikšti skirtingai: vienas negalės naktimis užmigti, kitam bus sutrikęs virškinimas, dar kitam pasireikš panikos atakos. Požymiai gali būti labai įvairūs ir skirtingi.“
Pasak pašnekovės, labai stiprus nerimas rodo, kad kažkas gyvenime vyksta ne taip. Jis veikia kaip signalizacija ir įspėja, kad atėjo metas rimtai pagalvoti, kodėl mano vidus prieštarauja tam, ką aš darau ar sakau.
Problema dažnai ignoruojama
Daugelis žmonių dažnai ignoruoja nerimą, mano, kad jis praeis savaime.
„Mokyklose mes nebuvome mokomi emocijų kalbos, todėl nieko keisto, kad nemokame jų atpažinti. Nerimo simptomus žmonės pirmiausia sieja su įvairiais fiziniais negalavimais, vaikšto pas gydytojus, ieškodami priežasčių, bet jie nieko neranda. Tuomet vieni pasirenka gyventi su simptomais, o kiti drąsiai imasi savianalizės, pripažįsta, kad juos kamuoja nerimas ir ieško būdų jį suvaldyti“, – sako moteris.
Monika skatina visus, kurie jaučia nerimą, tai pripažinti, o tada bandyti imtis konkrečių veiksmų, save paanalizuoti, bandyti kreiptis į specialistus: „Viskas priklauso nuo paties žmogaus noro, įsitraukimo ir nerimo stiprumo. Vienam geriausiai padės terapija, kitam kasdienių įpročių, darbo, aplinkos pakeitimas. Bet kokiu atveju, svarbu nepasiduoti ir imtis pokyčių, kad ir labai mažais žingsneliais.“
