Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pastebi, kad emocijų kaita priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – biologinių priežasčių arba aplinkos veiksnių.
„Psichologinę įtampą, emocinius sunkumus lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, biologiniai. Tai reiškia, kad jei artimieji sirgo psichikos ligomis, mes taip pat dažniau patirsime tam tikrus emocinius išbandymus. Socialinė ir fizinė aplinka, kurioje augome, irgi daro įtaką mūsų gebėjimui susitvarkyti su gyvenimiškais iššūkiais.
Jeigu šeimoje, mokykloje buvome mokomi, kaip kalbėti, tvarkytis su savo emocijomis, jas tinkamai išreikšti ir nusiraminti arba bent jau matėme, kaip tą daro artimieji, sukaupiame streso valdymo įgūdžių arsenalą. O jei turėjome, kas padeda įveikti iššūkius ir palaiko, užuot smerkę ar menkinę, išmokstame pasitikėti savimi, kad įveiksime problemas ir suaugę“, – aiškino specialistė.
Pastebima, kad pasiduoti gyvenimiškiems išbandymams gali net ir labiausiai savimi pasitikintys asmenys.
„Kartais net ir pačius stipriausius žmones gyvenimas gali išmušti iš vėžių. Yra tokių įvykių, kurie daugumai žmonių sukels įtampą ir distresą: artimųjų netektys, ligos, darbo, mokyklos keitimas, kraustymasis, finansinis nepriteklius.
Žmonės skiriasi ir savo temperamentu, kuris didele dalimi yra įgimtas ir lemia mūsų jautrumą stresoriams. Jei kažkas gali dieną gelbėti gyvybes, naktį miegoti po 5 valandas, auginti keturis vaikus ir džiaugtis gyvenimu, nebūtinai taip sugebėtų gyventi kiti“, – kalbėjo pašnekovė.
Fizinis aktyvumas, tikslinga mityba, bendravimas, poilsis – raktas į emocinį palengvėjimą
Atrasti panacėją, galinčią sutramdyti visas blogybes, sudėtinga, tačiau sumažinti patiriamą psichologinį spaudimą, stresą gali padėti keletas pagrindinių veiksnių.
„Labai svarbu turėti pakankamai resursų, padedančių įveikti ir išbūti su nemaloniais išgyvenimais, kurie yra neišvengiami. Tokie resursai, visų pirma, yra kokybiškas miegas – bent 7–8 valandos, pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas ir artimi žmonės, su kuriais jaučiamės saugiai, kuriuos galime apkabinti ir paprašyti jų pagalbos, kai to reikia.
Jei kažkurio iš paminėtų elementų trūksta ir nepavyksta pasirūpinti tuo savarankiškai, pavyzdžiui, nerandate motyvacijos sportuoti ar sutrinka miegas, tai gali būti puikus argumentas kreiptis pagalbos į specialistus. Jei šiais dalykais pasirūpiname, kūnas turi pakankamai energijos susitvarkyti su iššūkių sukeltais pokyčiais organizme“, – teigė psichologė.
Nereikia savyje slėpti emocijų
Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kartais emocijų slėpti neverta, kadangi tai yra normali, žmogiška reakcija į susiklosčiusią padėtį.
„Patiriant tam tikrą įtampą, svarbu neskubėti spręsti, ar atsisakyti nemalonių emocijų, kadangi jos turi savo paskirtį – liūdesys padeda apmąstyti, kaip gyventi toliau be to, ko netekome, nerimas skatina pasiruošti ateities iššūkiams, pyktis suteikia energijos pašalinti atsiradusią kliūtį ir parodyti kitiems, kad mums kažkas nepatinka. Emocijas bandant nutildyti, užgniaužti, jos tik dar labiau išbujos. Tad kur kas sveikesnė strategija būtų galvoti, kaip konstruktyviai tą emociją išreikšti – pasikalbėti su draugu, išeiti pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo ar relaksacijos pratimą, išrašyti susikaupusias mintis ant lapo, išbėgti pabėgioti, o kartais užtenka tiesiog gerai išsimiegoti“, – paaiškino I. Vasionytė.
Nenumokite ranką į šiuos požymius
Pašnekovė tikina, kad dažniausiai psichologiniai išbandymai užklumpa tada, kai įvyksta itin dideli pokyčiai gyvenime, tačiau taip pat pabrėžiama, kad valdyti emocinius išbandymus galime kiekvienas.
„Daugiausiai psichikos sutrikimų prasideda nuo 15–24 metų amžiaus. Šiame gyvenimo periode jaunas žmogus išgyvena gausybę pokyčių: keičia mokyklą, pereina į savarankišką gyvenimą, kuria santykius, renkasi profesiją, formuojasi jo identitetas. Visi šie įvykiai ir procesai pareikalauja daug pastangų, todėl gali pasireikšti tiek genetiškai nulemti sutrikimai, tiek ir kilti tiesiog emociškai sunkesnių periodų. Kuo geresnius streso emocijų valdymo įgūdžius bus suformavęs jaunas žmogus iki šio gyvenimo periodo, kuo daugiau palaikymo jis jaus iš tėvų ir kitų aplinkinių, tuo lengviau jam bus įveikti šį gyvenimo etapą“, – nurodė psichologė.
Nors neretai žmonės bando save įtikinėti, kad su iškilusiomis problemomis susitvarkys patys, specialistė pataria nenusigręžti nuo pirmųjų požymių, rodančių, kad emocinė įtampą jau pasiekė savo piką. Dėl šios priežasties vertėtų nedelsti ir nebijoti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
„Psichologinė pagalba reikalinga tada, jei žmogus jaučia, kad jam nebepakanka resursų susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais pačiam. Per sunku išbūti su susikaupusiomis emocijomis, atrodo, kad pasaulis griūva, darosi sunku atlikti kasdienes veiklas – palaikyti sveikus santykius, atlikti darbo užduotis, mokytis. Jei kyla minčių apie savižudybę, jaučiate abejingumą anksčiau malonioms veikloms, savo darbui ir artimiesiems, tai taip pat gali signalizuoti apie problemas, kurias vienam išspręsti gali būti per sunku“, – paaiškino I. Vasionytė.
Ragina džiaugtis įprastais gyvenimo malonumais
Pasak pašnekovės, pandeminė situacija neabejotinai tapo rimtu išbandymu kiekvienam žmogui, ypač tiems, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais ar pateko į aplinką, kurioje egzistuoja smurtas, nesantaika. Tačiau dabar, paskelbus karantino pabaigą, gyventojai raginami pasidžiaugti kasdieniais gyvenimo malonumais.
„Pandemija ir karantinas ištestavo kiekvieno mūsų gebėjimus prisitaikyti prie didelių pokyčių, susitvarkyti su dideliu stresu. Vieniems tai pavyko geriau, kitiems – prasčiau, tačiau labiausiai nukentėjo tie, kuriems karantino paskelbimas reiškė pablogėjusias gyvenimo sąlygas: didelius finansinius nuostolius, užsidarymą ilgam laikui smurtaujančioje aplinkoje, savo ar artimųjų ligas, padažnėjusį kontaktą su COVID-19 paveiktais ar paūmėjusius psichikos sutrikimus. Būtent tokiems žmonėms adaptacija prie pokyčių buvo sunkiausia, jiems gali būti sudėtinga grįžti ir į anksčiau buvusį įprastą gyvenimo ritmą, nes tai taps dar vienu pokyčiu, pareikalausiančiu daug vidinių resursų.
Lietuvai paskelbus karantino pabaigą, net jeigu tai gali tapti tik pertrauka, dabar reikėtų leisti sau pasidžiaugti anksčiau patirtais, įprastais gyvenimo malonumais: bendravimu, renginiais, kelionėmis, hobiais. Tai papildys ne tik džiaugsmo, bet ir resursų atsargas, kurias galėsime panaudoti kasdieninių iššūkių įveikimui“, – teigė I. Vasionytė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau išdrįsta kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus ir prašo jų pagalbos, siekiant sutramdyti gyvenimiškus sunkumus.
Tiesa, pastebima, kad vyresnioji karta vis dar vengia prašyti specialistų pagalbos, todėl dar kartą primenama, kad kalbėjimasis su psichologu gali padėti ne tik įveikti emocinius sunkumus, bet ir sutaupyti laiko, kuomet yra ieškoma atsakymų į klausimą, kaip išspręsti įsisenėjusias, stresą keliančias problemas.
Psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus kiekvienas žmogus gali rasti psichologinės pagalbos platformoje pagalbasau.lt. Lietuvoje taip pat veikia emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją, tėvų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai.
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
