Dėl karantino suvaržymų pas manikiūristes lankytis nebeliko galimybės, todėl nagų priežiūra kaunietė nusprendė užsiimti pati.
„Nusprendžiau išbandyti priklijuojamus nagus, kuriuos galima rasti bet kurioje grožio prekių parduotuvėje ir prisiklijuoti namuose. Nusipirkau porą dėžučių, iš pradžių viskas buvo puiku ir nagai neatrodė pažeisti“, – pasakojimą pradeda Silvija.
Vis dėlto antrasis kartas merginai nebuvo toks sėkmingas. „Po to, kai nusiėmiau šiuos, likau tiesiog pakraupusi. Ant dešinės rankos 2 nagų pamačiau ryškiai žalios spalvos gana dideles dėmes, ant kitos rankos situacija buvo kiek geresnė, tik pora žalių taškelių ant 1 nago“, – sako mergina.
Nagai „supelijo“ – kas yra nagų pelėsis?
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto grožio terapijos katedros lektorė Ramunė Budrienė sako, kad nors dažnai tai vadinama nagų pelėsiu, toks dalykas, galima sakyti, neegzistuoja.
„Tai yra bakterija pseudomonas aeruginosa. Tai yra anaerobinė bakterija, kuriai reikia labai nedaug drėgmės. Ten, kur yra drėgmės ir nėra deguonies, jai susidaro labai palankios sąlygos daugintis”, – paaiškino R. Budrienė.
Iš pradžių, sako specialistė, dėmelės būna gelsvos spalvos, tačiau bakterija minta keratinu, kuris yra nago plokštelėje, ir sparčiai auga. „Paskui nagai pažaliuoja, pajuoduoja, ir, galima sakyti, suvalgo nagą“, – sako lektorė.
O atsirasti ši bakterija gali tiek prižiūrint nagus namuose, tiek lankantis pas nagų meistres. Pasak R. Budrienės, priklijavus netikrą nagą (vadinamą tipsą) ar padengus nagą akrilu ar geliu gali susidaryti „kišenaitės“, kuriose daugintis šiai bakterijai labai palankios sąlygos.
„Užsiklijuojami tipsai turi būti vienkartinis momentas. Negalima jo ilgai laikyti ant nago plokštelės. Pas meistrą ar salone irgi galima užsikrėsti. Ypatingai dabar, kai daug meistrų dirba namuose, ne visada laikosi higienos reikalavimų.“
Kaip „nagų pelėsį“ gydyti?
Svarbu, sako specialistė, veiksmų imtis laiku, kol bakterija dar nespėjo „įsisiautėti“.
„Pirmiausia būna gelsvumas ir priauginimo metu galima matyti, kad tose „kišenėse“ pradeda formuotis gelsvos dėmelės. Tai rodo, kad bakterijai jau yra palankios terpės ir ji yra aktyvi. Jei nuėmus dangą nagai jau pažaliavę, reiškia, kad bakterija spėjo pasidarbuoti“, – aiškino R. Budrienė.
Jei pastebėjote, kad nagai jau geltonuoja ar net žaliuoja, specialistė siūlo iš kart nuimti bet kokią nagų dangą, o tada dezinfekuoti ir tiesiog laukti, kol nagas nuaugs – specialaus gydymo nėra. Sau padėti ir vaizdą pagerinti galite nebent skatindami nagų augimą.
O kokios bus pasekmės, sako R. Budrienė, priklausys nuo to, kiek bakterija spėjo nagą pažeisti. „Nago struktūra yra labai sudėtinga. Jei įvyksta pažeidimai ten, kur gyvuonis, galime turėti pasekmes visam gyvenimui – nelygumus, blizgesio praradimą, net nago atrofiją.“
Vis dėlto gydymas ir pasekmės gali būti rimtesnės, jei bakterija „įsitaisė“ ne ant nago paviršiaus, o tarp nago guolio ir plokštelės. Nors tokių atvejų mažai, jų – pasitaiko.
„Blogiausia, kas gali būti, tai kai bakterija atsiranda tarp nago guolio ir plokštelės. Tada reikia bakteriją sunaikinti. Įsivaizduokite, ką reiškia atkelti nago plokštelę nuo guolio. Guolyje labai daug kraujagyslių, nervų, tai yra praktiškai kankinimo būdas. Ten panaikinti bakteriją yra sudėtinga, todėl taikoma antibiotikų ir kitos terapijos“, – sako R. Budrienė.
