Neįprasta kolekcija galinti pasigirti Lou nežada sustoti, mat yra užpildžiusi tik 70 procentų savo neįprasto projekto. Seniausia antkapio nuotrauka vaizduoja dar 1600-uosius metus, o kartais tiek Lou, tiek jos pomėgiui pritarianti mama Angela Parke, dėl geresnės antkapio nuotraukos ir raižinio kokybės, netgi sutvarko kai kuriuos senesnius antkapius.
Iš Šiaurės Anglijos kilusi Lou, daugiau nei dešimtmetį praleido rinkdama šią keistą nuotraukų kolekciją. Pasak moters, tokios veiklos motyvas – padėti žmonėms, kurie galbūt bando susekti savo šeimos narius, palaidotus Norfolke.
Lou sako: „Aš tiesiog manau, kad tai svarbu ateities kartoms, kad jos galėtų atsekti savo šeimą. Dabar tai populiaru, kad žmonės nori žinoti, iš kur jie kilę – tikiuosi, tai padės.“
Susekti ir sufotografuoti visko – neįmanoma
Dėl nesuskaičiuojamo kiekio antkapio ir nežinomų vietų, Lou mano, kad jai nepavyks šio projekto užbaigti iki galo, kaip kad ji norėtų. Dirbanti prekybos centro pamainų vadove, Lou sako, kad jos „keistas“ pomėgis prasidėjo maždaug prieš 12 metų, kai ji pradėjo tyrinėti pačios šeimos medį:
„Mokydamasi mokykloje niekada nesidomėjau istorija, bet kai pradėjau bandyti atsekti savo šeimos medį ir jų antkapius, man tai pasirodė be galo žavu. Dauguma mano šeimos narių gyveno Norfolke dar XX a. pradžioje, aš jau daug metų bandau atsekti savo prosenelę, tačiau man nepavyko jos surasti ar išsiaiškinti, kas jai nutiko.“
Kuomet Lou atsibodo nagrinėti savo šeimos medį, ji pradėjo fotografuoti kitų antkapius ir tai tapo kiek keistu moters pomėgiu, rašo express.co.uk.
„Manau, kad kapinės iš tikrųjų yra gana gražios, ramios vietos. Ir kai kurie akmenys yra tokie dekoratyvūs ir puošnūs, jie yra tarsi meno kūriniai. Visi jie padaryti rankomis, o kai kurios eilutės, parašytos ant jų, yra tiesiog nuostabios“, – aiškina savo pomėgio motyvus Lou.
Piktina apleistos kapavietės
Pasak moters, iš antkapio galima sužinoti daug istorijos, kas ir kodėl yra palaidoti. „Labai gėda, kai pamatai, kad kai kurie iš šių antkapių buvo visiškai užaugę žolėmis, neprižiūrėti“, – sako Lou.
Tačiau moteris viską pašalina, kad jokios žolės ar purvai netrukdytų gerai nufotografuoti kapavietės. Liūdniausiai Lou yra matyti mažų vaikų kapus.
Moters planuose yra keletas kapinių ir bažnyčių šventorių, kuriuos jai reikia aplankyti dar šiais metais. Ji taip pat nekantriai laukia, kada galės vėl keliauti, kad galėtų nufotografuoti karininkų kapus ir karo memorialus užsienyje:
„Aš planuoju daug kelionių, kuriose galėsiu pamatyti ir nufotografuoti karininkų kapus užsienyje Hamburge, Kipre, Krokuvoje ir Berlyne. Tikiuosi, kad kai tik karantinas palengvės, galėsiu tą ir padaryti.“
